-----

Aksominio dangaus skraistėje, kažkas prisegė daug deimantinių segių..
Jos žybsi, primindamos juodas bemieges naktis…
Naktis kvepiančioje pievoje, ar ant samanų pakloto…
Prie ežero ar pajūryje..
9 Danguje …
Matau kaip viena segė atsiskiria nuo kitų būrio ir krenta, palikdama šviesos ruoža…
Krenta, kaip ir ašara per skruostą, palikdama šlapią pėdsaką..
Nukritusi žvaigždė užgesta, kaip ir viltis..
Viltis vėl pamilti kažka…
Nebenusivilti…
Ar yra žemės kampelis kuriame nėra žvaigždžių kurios viską primena?..
Ar yra vietovė, kurioje neegzistuoja prisiminimai ir jausmai?..
Norėčiau tokį kampelį surasti ir ten atsidurti…
Nestovėti po juodo aksomo dangumi..
Su deimantinėm segėm..
Primenančiom tave..