rytietiškos boružės
krisdamos iš dangaus skliauto
nupiešia tave-
tavo veidas - mėnulio šviesa
aplink nejauku, gaubia juoda tamsa-
boružių raudonumas rieda tavo baltais skruostais,
varpų garsais nuskamba apgautos širdies tyla-
bejausmės, stiklinės tavo akys žiūri į mane.