Be pavadinimo

Štai už lango pliaupia lietus
Aš staiga prisimenu apgriuvusius namus
Ten kadaise gyvenau
Bet juos seniai jau palikau

Ten vaikystė buvo liūdna
Buvau šiek tiek skriaudžiama
Nebuvau ten labai mylima
Dabar likau įskaudinta

Jau šiuo metu mamos nėra
Ji gyvena danguje
O tėtis paskendęs baisiam skurde
Ir štai esu viena

Laimė, kad dabar gyvenu močiutės namuose
Čia meilės, šilumos daug yra
Bet įvertinti kartais to nemoku
Nes močiutę kartais skaudinu

Stengiuosi eiti tiesiu keliu
Bet kartais šalin nuklystu
Visada į doros kelią grįžtu
Tada labai gailiuosi-verkiu
Nes žinau, kad blogai padariau
Stengiuosi to nedaryt daugiau

Savo ateitį matau gražią
Aišku, jei vėl nenuklysiu į blogio liūną
Žinau kartais būnu blogio apsėsta
Žinau, kad būnu nedora
Bet visada yra išeitis

Visada nugali tiesa
Nors jos nemėgau niekada
Ji mane atveda į doros kelią
Jai turiu būti be galo dėkinga....