Poetas

Miesto kampe. Senam kvartale,
Ant stalo, prie žvakės,
Poetas sėdėjo ir net nejudėjo.
Jo akys žiūrėjo į sieną, virš lango
Tenai prieš daug metų vorienė gyveno...
Poetas tylėjo...
Jo lūpų kampučiai truputį krutėjo,
O pirštai dar laikė degtinės likutį.

Ant žemės tarp lapų gulėjo eilutės:
„Maironis išėjo... “
„Nėris neparėjo... “
„Beliko Erlickas ir aš- MAŠINISTAS. “