Aš norėčiau dovanoti tau dainą,
Bet šiandieną nežinau, ar galėčiau,
Nes tokių švelnių nerasiu aš žodžių,
Kuriuos tau vienam aš skirti norėčiau...
Aš norėčiau dovanoti tau šokį,
Nuostabiausią aš tau muziką skirčiau,
O jei ji staiga nustotų skambėjus
Aš akimirką tą pačią numirčiau...
Aš norėčiau dovanoti tau dangų
Ir jame ryškiausiai spindinčią žvaigždę,
Tegul beldžias ji tau tyliai į langą,
Ir šviesa jos plaukuose tavo žaidžia...
Nusivest tave norėčiau į sodą,
Kur sapnai gražiausi paukščiais pavirsta,
Tik šalia tavęs aš eit negalėčiau,
Nes kai tu šalia man kūnas sustingsta...
Ir aš norėčiau dovanoti tau laimę,
Tą, kurios nieks iš tavęs neatimtų,
Tik širdis dažnai į gabalus plyšta,
Nes turbūt esu šiam skausmui aš gimus...
Aš norėčiau dovanoti tau balsą,
Kad dainuotume kartu tyliai tyliai,
Dovanot norėčiau tylą ir tamsą,
Kurioje šaukiu tave aš nebyliai...