Stovi ant kalno pilis samanota
Kas gi ten žino kas ją pastatė
Ir nepamena niekas kaip ją vadino,
Bet dar pasakas seka senoliai
Jog prie jos daug priešų krito,
Buvo daug kraujo pralieta...
Saugo tą pilį šmėklos tamsios ir baisios
Kas tik įžengė jon naktį-
Ramus dar niekas negrįžo
Parbėgo visi su žilais plaukais,
Su išgąsčio iškreiptais veidais porindami
Kad girdisi ten kalavijų žvangėjimas,
Moterų ir vaikų klyksmai...
Bet dieną viskas pasikeičia:
Čiulba paukšteliai pilyje
Be baimės jokios sustoja keleiviai
Ir klausos gražios paukščių giesmės
Dieną kaimiečiai pilį tą
Paukštelynu vadina, naktį- šmėklynu
Tik bastūnai- keliautojai apie tai nieko nežino...