Akmenys nuglostė
verkiančius, aidinčius
sakraliu snobišku
šnirpščiojimu
dėl įprastų norų
ir tikėjimų tavo.
Išvaikė laukiančius
negrįžimus
Sukvietė išdidžiuosius
ir padėjo paslėpt jiems
akis, kai verkė,
bet ne kada
sau melavo,
ar pavydėjo kitų akimis
laimės sau
Nes geros viltys
neliks pas tave,
tik pabus kiek ilgiau