Sniegienų rūko patale,
Užmik, pajuski blyškų guolį.
Kai dužusi krisle šviesa,
Taip piktdžiugiškai vėl alsuoja.
Ar ilgas kelias į namus,
Pro slėnius, mintimis užklojus?
Ar mirus siela tik tada,
Kai aplink ją negyvas rojus?
Ar sudrumstam jų košmare
Sunykusių paminklų ramūs toliai,
Pradingo traukininiam vagone,
Ant žemės pamintos po kojom?


Lover


