Operai pasibaigus

Pavargęs Faustas stropiai grimą valo,
Margarita dar virsmo sukūry.
Tuščia žiūrovų salė užliūliavo,
Bet neapleidžia mintys, vis kuri.

Tikra harmonija pavasaris, fleita ir šydas,
Lengvai apguobęs turtuolius, vargšus.
Alėjoje jau vakaras pražydęs,
Plevena moterys, šis priesakas aršus.

Vėl garsas muzikos įkyriai braunas,
Jo negirdėti niekaip negali.
Mėnulis rodo savo veidą jauną,
Užgrok, yra armonika gaili...

Pabodusi pantomima fontano,
Kaip gatvės dekoracija ir žaluma.
Nenoromis klausai Chačiaturiano,
Viltis Valpurgijos nakty paliekama.