***

Atrodo, neseniai tu dar buvai šalia,
Ir saugojo likimas mūsų meilę,
Tada tik tau aš dovanojau kaip gėles
Žodžius švelnius, žodžius šiltus, kaip saulė...

Bet bėgo dienos, gęso meliės žiburėliai,
Dabar aš nebeta, galbūt kita, bet vėlei
Regiu tave nakties giloj tamsoj,
Girdžiu, šaukiu graudžioj tuščioj tyloj...

Žinau, kad nebegrįš jau tie laikai...
Ir jau draugai kiti, ir meilė, ir jausmai.
Bet kai einu gatve, vilioja žvilgsnį tavo langas-
Galbūt dar lauki, gal nepamiršai...

Per daug aš neprašau... Užsuk trumpam nors kartą,
Leisk pažiūrėti į tave, paliesti plaukus,
Ir apkabint stiprius tavus pečius...
Vilties ir laimės taurę leisk pakelt už mus.

Galbūt nebuvo viskas taip, kaip mes abu norėjom,
Gal meilę tavo man išblaškė vėjai,
O gal tiesiog likimas toks žiaurus,
Taip greitai suvedė ir greit išskyrė mus...