Vieniša

Vieniša
Nusivylusi
Liūdna
Vidutinio amžiaus krizės
Apsėsta.
Ji užsidarius savyje.
Vėl, apsimesdama ponia,
Vakare,  raudono vyno
Taurę
Rankoj laiko,
Bet iš tiesų, liūdesį skandina:
Vyras paliko ją,
Ji jam buvo per sena.

Ji savaitgaliais žudo
Vienatvę
Su nauju meilužiu,
Tiesiog internetu
Ji jį vadina...

Kai lieka vieni,
Ji klaidžioja
Po keisčiausias jo
Kerteles...
Čia, tinkle, ji
Jauna ir graži...
Gali būti
Kuo tik nori,
Elgtis taip,
Kaip kitur nedrįstų.
Čia ji paslaptinga, geidžiama,
Čia ji neskleidžia
Vienatvės ir sielvarto signalų...
Nesvarbu, kad tai virtualu.

Apgailėtina,
Bet taip yra,
Tokia gyvenimo
Tiesa:
Kas buvo – pražuvo...
Nesvarbu,
Tuoj palengvėjimu
Karti tiesa pavirs,
Dar viena
Raudono vyno taurė
Viską nuskandins.