Sausio 13

Ten už klonių ir kalvų,
Kur kadais stovėjo pilys,
Švietė viltys svetimų,
Kraštą sunaikinti.

Nepabūgę taip numirt,
Širdis sukabino,
Ir stovėjo ten ilgai,
Priešų nukankinti.

Krito galvos tų drąsių,
Mūs tėvynės vyrų,
Motina jų - Lietuva,
Rankom apkabinta.

Išdavikas absukrus,
Troško sunaikinti,
Rieda ašara skaudi,
Į kiekvieno širdį.

Patriotai kruvini,
Gynė, kad pažintų,
Liepsną laisvės mylimos,
Kad susigražintų.

Krito rožės ant kapų,
Vainikuos skandintų,
Ir užgeso amžinai,
Prie šaltų žibintų.