Aistra

Tokia aistra jau nuo pat slenksčio,
Vos atidarius man duris...
Prisirpę kūnai, švelnios rankos,
Ištroškę lūpos. Geidulys.

Pradingsta rūbai. Kaip ir žodžiai
Kažkur ištirpsta erdvėje,
Nes nieks nedrįsta trikdyt alkio,
Kurį tiek kaupėm savyje.

Maitinam vienas kitą, svaigstam.
Gaivinam, glaudžiam glėbyje.
Be galo trokštam, atsiskleidžiam
Ko dar nebuvom radę savyje.

Tas smilkalais permirkęs oras,
Tokia sumišusi erdvė.
Tas alpulys ir tas besotis noras.
Kažkur pradingusi kaltė...