Virtę šešėliais akimirkos...

Amžinybės tiltas lūžo...
Nes per daug juo bandė kvailių eiti...
Visos svajonės sudužo...
Tegu naivuoliai būna prakeikti
Ir demonai pasiėmė svajas sudužusias...
Užmigdė sielas paklydusias...
Juodi debesys griaudėjo ir žadino,
Kad jos prabustų ir liktų išsigandusios...

Negyvenama žemė ir bežvaigždis dangus...
Iš kurio veržiamasi į praeities vartus...
Ten išvirs jūsų širdį ir lieps jums patiems suvalgyti...
Kad galėtumėt be jos gyventi....