Drugelio ašaros yra saldžios.
Kodėl? - paklausia.
Ašaros. Rausvais skruostais riedančios
pasiekia sielos tuštumas.
Užpildo sūraus vandens čiurkšlėmis.
Sparnai nepajėgia drugio pakelti į
mašalų pilną, debesuotą orą.
Skruostai tinsta nuo nepajėgiamo noro
įveikti sunkias lyg akmuo apkalbas.
Drugys su palaima, džiaugsmu krenta
žemyn.
Žemyn tekėdamos ašaros pasiekia Tavo lūpas.
Įsigeria į jas.
Pajunti saldų vandens, nulašėjusio nuo drugelio,
skonį, - atsakau. - Tikrai.