Tu pažiūrėk mamyte, kokia esi graži.
Lyg rožė purpurinė – tu nuostabi.
Prieš tave visos gėlės nublanksta palengva
Te reikia nusijuokti su šypsena meilia.
Tavų akių žavumas
Sušildo lyg prieglobstis kuklus.
Nuvargusių rankų švelnumas
Tai lyg tvirtovė supanti mane.
Tu man visad išliksi, kaip rožė purpurinė...
Ir visada žydėsi lyg lėlė mano vaikystės.