Abstemious or not*? New Orleans

Traukinys riedėjo 36 kilometrų ilgio dvigubu tiltu. Apžvalgos vagone  buvo ramu. Vyrukas prie lango kėpsojo į grindis.
- Vidudienio meditacija?
- Kur važiuoji?
- Iš Naujojo Orleano į Niujorką.
- Ir aš. Tu iš kur?
- Lietuva.

Buvęs hipis Maikas nuolankiai pripažino, jog roko žurnalistui Naujasis Orleanas yra lyg musulmonui - Meka. Buvo juokinga sužinoti -  kai mes kvaitome nuo „Allman Brothers Band“  Manhatano vaikigaliai veržėsi į Miko /Jono Meko pavardę jie taria Mik/ organizuojamas kino peržiūras, kur buvo rodomi Tarkovskio ir kitų nekomercinių režisierių filmai.
Maikui, gyvenančiam komunoje už Niujorko nepabodo klausinėti kaip mes gaminame lietuvišką varškės sūrį, duoną, naminę girą. Jis sakėsi pavargęs nuo civilizacijos. Keikė hipizmą ir visus draugus - Naujojo Orleano girtuoklius.
- Ten pigus pragyvenimas, nebrangus alus. Beveik visi mano bičai - puikūs rašytojai, muzikantai. Taupydami apsistojo Luizijanoje. Bet jie nuosekliai svaiginasi. Aš to nenoriu.
Maikas su meiluže retai benuvyksta į Niujorką, mėgaujasi gamtos ramybe, gyvena ūkiškai. Abu dievina saikingumą.

Nuo mūsų atsitiktinio susitikimo praėjo vos ne penkiolika metelių. Gal ne veltui šią naktį prisiminiau. Juk noriu vėl rašyti apie tą miestą, kur gimė džiazas. Na, taip įprasta sakyti. Nors tuo pat metu šio stiliaus muzika plėtojosi ir kitose Jungtinių Valstijų vietose. Tačiau Luizijana ypatinga valstija.

1738 - 1764 metais Naujasis Orleanas priklausė Prancūzijai, vėliau 36 metus jį valdė ispanai. Mieste iki šiol ženkli prancūziška kultūra. 1800-aisiais Napoleonas Bonapartas ultimatyviai reikalavo grąžinti šią  teritoriją, tad trejetą metų  uostamiesčio gyventojai nežinojo kam jie priklauso - Ispanijai ar Prancūzijai. Tai nevaržė laisvai nusiteikusių Naujojo Orleano piliečių.
1803 metais imperatorius pardavė Luizijaną Jungtinėms Valstijoms, miestas ėmė sparčiai vystytis, augti. Nuo 1776 iki 1820 metų Naujojo Orleano gyventojų skaičius išaugo nuo 12 000 iki 2 milijonų. Jis tapo vienu didžiausių JAV miestu. Čia plukdė vergus iš 18 įvairių afrikiečių genčių. Ilgainiui tarp juodaodžių miestiečių ėme dominuoti Dagomėjos kultūra, po 1793 metų vergų sukilimo Karibų salose, iš Haičio daug plantatorių su savo vergais versikėlė į Naująjį Orleaną, atveždami čia ir vudu religiją. 1794 - 1881 mieste garsėjo Vudu karalienė marie Laveau, kuri savo ritualuose sinkretizavo katalikybę ir afrikietiškus papročius. Prancūzų kvartale iki šiol veikia Vudu istorijos muziejus, vudu reikmenų krautuvėlės.

Afrikos vergus, susimaišiusius su prancūzais kolonistais vadina kreolais. Kreolai didžiuojasi prancūziška kilme, pavardėmis. Nemažai jų tapo turtingais verslininkais, garsiais menininkais. Naujajame Orleane jie turėjo savo operos teatrą, vaikus siūsdavo studijuoti į Paryžių. Kilmingi kreolai iki šiol kalba prancūzų tarme su ispaniškų ir afrikietiškų žodžių priemaiša. Kreolai iš afrikiečių perėmė vudu ritualus. Juodaodžiai, dažniausiai buvę anglosaksų turtuolių vergai ar tarnai, sudarė didžią dalį miesto proletariato.

Tamsiaodžiai, sekdami prancūziška mada, noriai grojo pučiamųjų orkestruose. 1871 metais į prezidento Garfeeldo laidotuves Vašingtone 18 spalvotųjų organizacijų iš Naujojo Orleano atsiuntė savo orkestrus. Sunku atsekti kada ir kurie orkestrai pradėjo svinguoti, kada Europos maršų muzika transformavosi į džiazą.

Šis uostas nuo 18 amžiaus garsėjo gaujomis, viešaisiais namais, naktiniais barais. Džiazo aukso amžius sutapo su prohibicijos laikotarpiu. Muzikantas Jimmy's McPartlandas rašė: „Jie siausdavo apsiginklavę iki dantų, kai kurie nuolat laikė rankose paruoštus revolverius, galėjo sumalti tave į kotletą. O mes turėjome lyg niekur nieko groti“ Nuo 1917 metų, kai vyriausybė išleido „sausąjį įstatymą“ gyventojų skaičius Naujajajme Orleane ėmė mažėti. Prieš uraganą „Katrina“ mieste gyveno apie pusė milijono gyventojų. Iki 2008-jų sugrįžo apie 300 000.

1960 metais Naujajame Orleane dar buvo rengiamos tradicinės laidotuvės su eisenomis ir slaptų organizacijų auksu išsiuvinėtomis vėliavomis jausmingais užrašais „Nuo jaunų ir nuoširdžių draugų“ ir pan. Tamsiaodžiai Naujajame Orleane ne tik žavėjosi slaptais vudu ritualais, bet ir kūrė įvairias mistines draugijas, organizacijas. Viena kreolė 19 amžiaus žurnalistui gyrėsi: „Nebijau mirti, nes priklausau  dešimčiai slaptų organizacijų. Mano laidotuvės bus itin triukšmingos“

Tradicinių laidotuvių scenarijus būdavo neįmantrus. Tik užkasus karstą būgnininkas po tylos minutės kirsdavo guvų solo ir orkestras užgrieždavo diksilendą „Ar jis savo laiku nesilinksmino? „
Grįžtant iš kapinių įsiplieksdavo gatvės šventė. Žioplius, klausytojus ant šaligatvių vadino „Antrąja linija“
Ne vienas garsus jazzistas vaikystę praleido „Antrojoje linijoje“
Moterys vaišino orkestrantus namine gira, alumi. Gatvėje spontaniškai prasidėdavo šokiai.

Jau pusšimtis metų, kai tokios laidotuvės nebevyksta. Naujajame Orleane gimęs trimitininkas Wyntonas Marsalisas teigia, jog tai atsiliepė muzikos raidai. Vaikai taip pat nebeišgirsta puikių gospelų per bažnyčių langus, kai žaidžia šalia jų. Mat atsirado kondicionieriai, tad šventovių langai - uždaryti. Tačiau Mardi Gras - Užgavėnių Karalienės ir Karaliaus rinkimai, bei karnavalas vis dar vilioja tūkstančius turistų. Po uragano“Katrina“ jie atnaujinti, vyksta nuo 1846 metų kiekvieną pavasarį. Vasario pabaigoje, kovo pradžioje Luizijanoje oras jau vasariškai šiltas. Gražiausios Mardi Gras Karalienės įamžintos papje maše figūromis Nacionaliniame džiazo muziejuje Prancūzų kvartale.

Teko dalyvauti Mardi Gras festivalyje 1990 metais. Nuo riedančių pakylų, senoviškų namų balkonų merginos ir vaikinai mėto karoliukus ir specialius lengvus dublonus, lėles stebėtojams, kurie privalo mikliai mestus suvenyrus pagauti. Džiazo grupės ir pretendentės į grožio karalienes taip pat darda ant papuoštų platformų.
Anksčiau buvo populiarūs džiazo mūšiai. Jei nepavykdavo nurungti priešininkų muzikuojant, lyderis galėdavo nors užvožti konkurentui per makaulę trimitu. Jau 1891 metais Naujajame Orleane garsėjo „baltojo džiazo tėvas“ Jackas Lainas. Jo grupė malėsi po miestą ant ratuotos palformos, grojo karštai, dažnai nurungdavo tamsiaodžių kolektyvus.

Vienišiai, našlės vyksta per karnavalą į Naujajį Orleaną ieškoti sau poros. Ir šiaip kiekvieną naktį iš penktadienio į šeštadienį Prancūzų kvartale siaučia tikra fiesta. Eismą municipalitetas uždaro jau penktadienį po pietų. Rytą šlavėjai turi daug darbo.

Šiame mieste iš prancūziško kadrilio ir diksilendo kokteilio gimė smagi cajun muzika, pagal kurią klubuose šokama iki šiol. Kreolai Kanados prancūzų, atsikėlusių į Naujajį Orleaną cajun muziką prisodrino Afrikos ritmų, taip atsirado stilius zydeco. Guvūs akordeonu akomponuojami, prancūziškų kreolų dialektu dainuojami gabalai.
Naujajame Orleane gausi vietnamiečių diaspora, Kongresas finansavo pabėgusių nuo komunistinio rėžimo įsikurdinimą jiems palankaus klimato mieste. Save gerbiantis turistas privalo apsilankyti spalvingame“Prancūzų turguje“ ir paragauti firminės Gumbo sriubos iš pupelių ir paslaptingų afrodiziakų, paplaukioti senoviniu garlaiviu Misisipe, įsigyti nebrangių, bet egzotiškų vietinės gamybos kvepalų. Karietų vežėjai ne tik skaldo kreolų humorą, bet ir nuveža prie dramaturgo Tenessy'o Williamso, tapytojo impresionisto Edgaro Degas namų, siūlo paragauti kokteilio „Atominis kamikadzė“ 18 amžiaus bare legendinėje Burbonų gatvėje.

Buvo keista vieną penktadienio naktį  Prancūzų kvartale stabėti religinių fanatikų grupę  su iškeltu nukryžiuotoju. Jie auklėjo girtus turistus, siūlė išvaryti velnią iš savo sielų. Vienas įkaušęs vyrukas įsikibo į atlapus tikinčiųjų lyderiui ir rėkė:
- Aš neturiu nei mylimosios nei vaikų! Sunkiai dirbu, o mano žmona pabėgo su kunigu į Aliaską! Ką man pasiūlysi?

Ko gero ir Maikas jam nebūtų drįsęs pasiūlyti saikingumo...

Bliuzo įrašų kompanijos bosas Iglaueris sakė, jog nelabai nori kalbėti per interviu apie Naująjį Orleaną, garsėjantį beribiu šėlimu, nes nemažai jo draugų, bliuzo muzikantų dėl to gėrimo iškeliavo pas Abraomą per anksti.

... pagalvojau, gal pavyko sukurpti esė. Tuo labiau, kad esė ir reiškia tik „bandymą“...
A la prochaine**!

* Saikingai ar ne? - angl.
** Iki greito pasimatymo - pranc.