Ištrauka 2

Sekancią dieną važiavau kitai atrankai. Ši kartą klubas buvo sunkiai surandamas, įėjusi pro užpakalines darbuotojų duris papuoliau į remontuojmas patalpas. Pasirodo klubas atsinaujina, bet ir dirba tuo pačiu. Tikrai buvo sunku suprasti kaip vyrams patinka leisti laiką remontuojamoje salėje? Dar nemaloniau buvo, kai pasirodymo metu gavome šokti prie darbininkų.
Merginų apie dešimt. Ta pati istorija. Nepakliuvau…
Greitai persirengiau ir išejau į lauką su kitom nepakliuvusiomis nelaimė lė mis.
Lauke pridegiau vienai iš jų cigaretę.
    -Iš kur tu esi? – ji paklausė  į traukusi pirmą dūmą, - aaa... taip ir maniau, kad tu iš ten, tu gyveni netoliese?.. – pastebėjau jos vulgarų makiažo stilių ir antrą išpustą dūmą.
    -Gyvenu valandą kelio nuo čia, - atsakiau netikėtai mandagiai.
Kodel neini į artimesnius klubus darbo ieškotis? Šis klubas tikras šūdas, čia jau dirbau anksčiau, bet mane išmetė už taisyklių laužymą. Gal todėl šiandiena ir neprėmė, jie pažysta mane, aš su jais daug pykausi! Bet žinok tu nieko nepraradai, tu šoki gerai, aš mačiau, ir turi gerą figūrą. Tau reikia eiti į geresnės reputacijos klubą, šis labai prastas. Čia vyrai sau už klynų graibo tau šokant ir liečia šokejas. Žemas lygis. Žinai, as tau duosiu telefoną, tu pasiskambink ir nueik į tą. Pamatysi tave priims, jiems reikia tokių kaip tu lieknų ir jaunų. Kodel aš neinu? Aš per sena. Sėkmės tau, - ir ji numetusi nuoruką atsisveikino.
Po tokio skuboto mūsų pokalbio aš likau su nauja viltimi. Ji atsisveikino ir dingo minioje. Per šias keletą minučių musų pokalbio pastebėjau jos nebejaunatvišką veidą, tarsi degradavusios sielos veidrodį. Jos kalbos maniera buvo labai šalta, bet reikšminga. Ji man priminė gatvinę. Likau jai skolinga. Ar ji senai jau dirba šį darbą pagalvojau?
Isivaizdavau save po dešimties metų. Ar būsiu panaši į ją?