.... ką tik parsiboginome iš klubo „Nuodėmė“.
Jie užsirašę angliškai „Sin“.
Šį kartą geros muzikos klubas atvežė austrą su vengrų grupe. Dainininkas, gitaristas
Ripoff
Raskolnikoff
trise prie stalelio
Sėdėjom su poete ir dailininke Luana prie stalelio. Luanai labiau patiko rudeninis anglo Iano Seagalo koncertas.
Papasakojau jai apie naują rasyk. lt esė. Ten agrikola iškėlė įdomių teiginių. Kodėl lietuviai Europoje nejaukiai jaučiasi?
- Įdomu, kaip merginos reaguos į mano lietuves moteris kaltinantį komentarą?
Luana mano, jog dauguma lietuvių vyrų yra mamyčiukai, nejautrūs, visa buities našta ir problemų sprendimai atitenka moteriai.
Tradiciškai atrėžiu, jog lietuvaitės per daug kaifuoja nuo kavos, cigarečių ir plepėjimo. O kodėl nutautėjo kunigaikščiai? Ruses vedė... ir patiko slavės. Rėžiu negailestingai:
- Visi žino - rusės geresnės žmonos.
Luana ramiai palinguoja galvą:
- Kitas mentalitetas. Gal nuoširdesnės, aistringesnės...
Neginu lietuvių vyrų. Visų pirma gal esu lenkas. Kas ten žino? Bet grįžkime į Nuodėmę.
Austras papirko gabalu apie kelionę į Italiją su ledi klausant automobilyje Johno Lee Hookerio ir ritantis per kalnus.
Su kitu nenuorama ir bradiaga, reemigrantu iš Čikagos Virgiu nutarėme, jog Ripoffas galėtų gyventi ir Kaune. Tokios muzikos ne per daug šalyje. Kol kas.
Virgis papasakojo apie gineso alaus ypatybes ir klubus Ilinoise. Tuo tarpu ilgaplaukis skrybėlėtas vyrukas įmontavo neblogą bugį. Jaunutės studentės šoko kaip pasamdytos.
Dancingo partnerių toms kelioms pakvaišusioms pamaivoms tą vakarą nebuvo.
Nerūpestinga penktadienio liūtis
Įsisiūbavo ir solidūs Oazės klijentai. Bare arbatos jaunoji „Britney Spears“ neužplikė, tad nusiritau į pirmą aukštą. Du atlikėjai šutino rusišką popsą. Mergyčių veideliai atspindėjo nerūpestingą penktadienio liūtį.
Lenino gatvės bliuzas
Vos nepavėlavau išgirsti „Lenino gavės bliuzo“. Po koncerto, ilgai dalinęs autografus ant savo CD ir atsakinėjęs į fanų pagyras Ripoffas turėjo jėgų trumpam pokalbiui.
Jis beveik penkiasdešimties. Jaunystėje klausėsi hipiškos muzikos, tranzavo, kaip ir aš. Malėsi po Europą. Buvo gatvės muzikantas. Pasirodo Austrijoje per radiją roką visada grojo nevaržomai. Nu jie neturėjo valdančios komunistų/valstiečių/darbininkų partijos.
Jis nusižvengia:
- O Liuksemburgo radijas?
Ko gero visos Europos hipiai tą radijo stotį dievino. Tik mums specialiai trukdė, transliavo sovietinius ūžesius, idant per daug nuo kapitalistinio roko nekaifuotume.
Austras paėmė gitarą į rankas Vudstoko laikais.
Raskolnikoff - scenos vardas. Bičas primerkia akį:
- Kažkada žavėjausi Dostojevskiu.
- Papasakok apie tą dainą „Lenino gavė“, ne visą supratau...
- Vyrukas iš Vakarų atvyksta į Rytų bloko šalį... dar devintajame dešimtmetyje... įsimyli prostitutę... ji išvažiuoja su juo, nes nori persikelti į Vakarus, o jis patiki jausmu... vėliau jie išsiskiria, mergina grįžta į Lenino gatvę...
Ripoffas 18 metų gyvena tarp Vengrijos ir Austrijos. Puikiai moka vengrų kalbą. Ten jam patinka.
Įdomu kalbinti dainų kūrėją, bet organizatorius Česlovas su žmona tempia dainininką iš salės.
- Visada taip, kai įdomus pašnekovas...
Matau, kad jie visi pavargę. Palinkiu austrui vėl atvykt čia. Dar persimetame:
- Ar vengrai tokie pat niūrūs kaip lietuviai? Kokios Budapešto gatvės? Ar veidai liūdni?
- Nelabai linksmuoliai.
- Juk jie taipogi tvirtai nežino savo šaknų. Iš kur jie?
- Yra hipotezė, jog kažkur iš Mongolijos stepių atsibeldė į Europą.
Padėkoju už puikų koncertą. Česka sako, jog vasarį world music stiliaus draivišką žmogų atveš.
Not too sophisticated
Raskolnikoffas puikiai dainavo ir grojo. Jo vengriška ritmo grupė
neleido snaust.
Dainos apie gyvenimą, tokios paprastos originalios, nenuvalkiotos.
Papirko betarpiškumu. Pagalvojau, kad didelė žvaigždė būtų per rafinuotas ir per angažuotas. Na, jis lyginamas su Bob Dylan, bet gal ir Tom Waitsą, Cockerį, Dire Straits primena.
Pakankamai originalus.
Vakaras buvo ok, ir keliems žmonėms jis tikrai pasakė ką nors būtino.