Tarp esmės ir minties

Pirštams smingant purienai į veidą,
Aš apsidrėbiu porcija juoko.
Jeigu šiam pasauly nesninga,
Tai tikriausiai išeinam iš proto
Mes visi pagal ritmiką valso.
Atsitraukia klostės minties -
Apnuoginta pūpso ir spiegia
Vien tik tau pavaldi jos esmė.
Tarp akių nesueina gyvenimai,
Prasilenkia šešėliai ir pūgos.
Ir esi toks įžemintas, amžinas,
Pats save iš savęs susikūręs.
Nei utopija, nei siaubo filmas,
Tik lengvi bučiniai, ir nuodais
Sminga gurkšnis į kraują.
Sustingsta
Mano juokas aguonų žiedais.