Taip paslaptingai, pranykau aš tyloje
Mane pražudė meilė.. tam kuris nėra jos vertas
Ir vėjo pagauta, lekiu kaip pūkas
Į sapną tavo atkeliauju tyliai, o tu miegok
Tegu danguj žvaigždelės supas
Ir amžinai nebylios tampa lūpos
Užgniaužiu širdyje kartėlį
Jaučiuosi taip, kaip niekad nenuspėsi
Pametusi sparnus esu jau niekas
Tik nuodėmė saldi, kaip obuolys
Kuri tave sugundyt gali