Dramblių proveržis kasdieniame bebro gyvenime

Du prasikeičiantys bebrai metėsi nuo jų kvapo pažaliavusia padange. Vėjyje draikėsi rožiniai taškuoti sijonai ir skarelės, draikėsi bebrų kudlos... Ir visur atsidavė kažkokiu įtartinu kvapu. Skunkas vėl balinasi plaukus...
Bebro kaplio skylės priesaika. Bebras tikrai mėgino pasigaminti papirusą. Bebras išmoningas.
Bet kai zebras, toks didis ir raitas gyvūnas bando ką nors pasigaminti, tai net bandyti neverta... Bebrui su skunku ir vėl nepasisekė. Girtas zebras buvo iš po penktadienio vakaro.....
Kol bebras statėsi užtvanką su neprieinamaisiais takais nuo vilkų, juodojo raganosio patelė ir jos jaunikliai nešė bebrui malkas. Skunkas apšlapino šiaudinį bebro trobelės stogą.
Štai ir dramblys. Bebras pasiklysta zebro dryžių gausoje. Bebras stojasi piestu. Zebras sėdėdamas bebro trobelės stogo ilgesingai žiūrėjo į dramblio užgultą vandens telkinį.
Šeškas dorojo stambaus begemoto dvėsalieną. Dramblys lopijo stogą. Jam tai bedarant sugriuvo bebro trobelė. Bebras raito lašišą. Dramblio prosenelis saugo upokšnį nuo vietinių šermuonėlių antplūdžio padarinių.
Tada atėjo kitas dramblys savo laimės bandyti. Šitas dramblys lopijant stogą numetė ant bebro nosies plytą ir šis krito negyvas. Rytojaus dieną skunkas į laidotuves ėjo su pastarojo bebro juodais stringais (graži tradicija).