Veržias širdis iš krūtinės -
Gėda jai plakt manyje,
Nuodėmių aibę atminęs
Protas pateisina ją.
Spindinčios akys meluoja -
Mato, ką nori matyt,
Sučiauptos lūpos vaitoja,
Nepratusios tiesą sakyt.
Bokalas po bokalo skęsta siela,
Dūmuose plaučiai pasprings,
Dar pora laipsnių prie baro -
Ir širdžiai, ir protui ramu.