Labirintas „Valdovas“

Renkatės kelią (skaičiuką) ir pirmyn.
P. S. Skaičiai gali eiti ir ne iš eilės

Sunkūs ir apmaudūs, riteri, tau buvo pastarieji metai – pasiligojęs mirė tėvas, o vyresnysis brolis perėmė sostą, pilį ir visas žemes. Tau teliko tik eiklus kovos žirgas ir riterio garbė. Nepaisant to, tavo krūtinėje liepsnojo drąsaus ir kilnaus žmogaus širdis, todėl surinkai per 50 pačių ištikimiausių vyrų, sėdai į puošnų karo laivą ir išplaukei ten, kur, pasak tavo krašto žynių, žemė slepia pasakiškus turtus, kur nakvoti nusileidžia Saulė ir, kur dar nebuvo įžengusi nei vieno prašaliečio koja. Nutari surasti tą žemę, įsirengti joje ir tapti jos valdovu.

1. Po mėnesio palankaus vėjo, pagaliau tavo laivas pasiekia žemę. Ilgos smėlėtos pakrantės juostos kaip keliai vingiuoja į kairę (2) ir į dešinę (3), o tiesiai prieš jus atsiveria sodriai žalios derlingos pievos, už kurių matyti didingi kalnai (4).
2. Patraukiate smėlėta pakrante tolyn ir netrukus prijojate žvejų kaimelį. Ką gi, pasirodo ši sala ne tokia jau negyvenama… Tu gali jiems pareikšti, kad nuo šiol jie pavaldūs tau (5) arba pasiūlyti jiems dėtis prie tavo kariaunos ir kartu ieškoti tinkamos vietos miestui (8).
3. Lyg gelsvas kilimas driekiasi pakrantės juosta. Staiga išvystate dailų karo laivą, o pakrantėje – keletą valčių. Įsakai apžiūrėti valtis (6) ar nekreipi į jas dėmesio ir patrauki pakrante toliau (7)?
4. Patraukiate tiesiai per vešlią žolę. Jaučiate, kai jojant ji  kedena kelius. Staiga priešais save išvystate grupelę besiganančių dailiai nuaugusių vienaragių. Tu nusprendi, kad neblogai būtų jų užsiveisti dar tik būsimame mieste ir įsakai kariams juos sučiupti (9) ar nusprendi, kad gyvūnai turi būti laisvi ir juos aplenki (11)?
5. Apie tai žvejai nei girdėti nenori, o kai čiupę žeberklus ir šakes ima veržtis iš trobesių, nustembi, iš kur jų tiek atsirado. Tau teks rinktis: kautis su vietos gyventojais ir jėga įrodyti jiems savo pranašumą (10), ar pasielgti negarbingai ir sprukti nuo primityvių jų ginklų (12).
6. Netrukus tavo kariai atbėga nešini keliais sulūžusiais durklais ir bartomis, o tavo pėdsekys pastebi pėdsakus, vedančius nuo valčių kalnų link. Tu gali sekti nežinomų atvykėlių pėdsakais (14), bandyti apžiūrėti jų laivą (16) arba keliauti pakrante toliau (7).
7. Prijojate vietą, kur nepaprasto sraunumo upė įteka į jūrą. Upės pakrantė nusėta milžiniškų žėrinčių akmenų, o vanduo skaidrus ir tyras lyg krištolas. Įsakai čia apsistoti nakčiai (15) ar patrauki upės pakrante į salos gilumą (13)?
8. Žvejai labai apsidžiaugia tavo atvykimu ir, kartą tau net pasirodo, kad jie kažko iš tavęs tikisi. Jie šlovina tave kaip savo valdovą; kaimo jaunuomenė mielai prisijungia prie tavo kariuomenės. Naujasis vedlys pasiūlo tau joti ir statytis miestą Hiacintų pievoje (17) arba kopti į kalnus (19).
9. Tavo kariai, nelyginant medėjai, pasileidžia po pievas, tačiau iki šiol taikūs atrodę vienaragiai įniršta ir puola savo priešininkus. Daugelį tavo karių jie nuverčia nuo žirgų ir sutrypia, o likusieji baikščiai pasitraukia atgal. Liepi nutraukti gaudynes ir keliauti toliau (11) ar užsispiri turėti bent vieną nuožmų gyvūną (18)?
10. Užverda kova. Po nuožmaus ginklų surėmimo, tau vis dėlto pavyksta įrodyti savo pranašumą. Nors ir nepatenkinti, žvejai pripažįsta tave savo ponu ir sutinka mokėti tau duoklę. Patenkintas tuo, tu nusprendi daugiau nedelsti ir vėl pasileidi į kelionę (20) ar nutari nakčiai apsistoti kaime (21)?
11. Prieš tave baigiasi pieva ir išdygsta masyvūs didingi kalnai. Dešinėje pastebi tarpeklį ir nusprendi juo kirsti kalnus (22) ar įsakai kariaunai kilti keliuku aukštyn, nors visi sako, kad tai pavojinga (19)?
12. Nepatenkinti kaimiečiai lieka užnugary. Tavo kariai taip pat suirzę. Nusprendi, kad ne prošal būtų jiems pailsėti ir įsikuri stovyklą ką tik pastebėtoje vešlioje pievoje (23) ar patraukiate į kitą pakrantės pusę (3)?
13. Oras gaivus ir tyras. Kariai švilpauja karo melodiją, kai išvystate nedidukę medinę trobelę. Nusprendi užeiti vidun (24), o gal keliauji toliau (25)?
14. Įsakai savo vyrams būti budriems ir nuseki paskui įmintas žymes. Pastebi, kaip kinta vietovė: pakrantę pakeičia pieva, pievą – uolos. Atsiduri aukštos uolos tarpeklyje. Ką darai: seki pėdomis toliau (22) ar nusprendi, kad tai gali būti pavojinga ir sukiesi atgal (3)?
15. O naktys čia šaltos ir klaikios. Vidurnakty pabundi nuo kraupaus riksmo. Išpuolęs iš palapinės pastebi, kad tavo vyrai iš paskutiniųjų bando atsikratyti kažkokių iš vandens lendančių ir juos puolančių būtybių. Čiumpiesi kalavijo, bet jau būna vėlu –viena jų apvynioja tave savo ilgu čiulptuvu ir nusitempia į ledinį vandenį… Pradėk žaidimą iš naujo.
16. Sėdate į valtis ir netrukus pasiekiate laivą. Išsiaiškinate, jog tai vikingų galera, bet vos tik išsilaipinate į denį, galybė kovotojų puola jūsų būrį. Užverda kova, kurios matai, kad nelaimėsi. Gali bandyti sprukti atgal į valtis (26) arba kautis iki paskutinio kraujo lašo (28).
17. Tu sutinki jo palydimas ir netrukus išvysti nepaprastą vaizdą: visa pieva skendėja pasakiškose spalvose ir aromatuose. Tu nedvejodamas liepi čia įsikurti ir jau rytoj pradėti statybas (27) ar dar ketini apsižvalgyti (19)?
18. Vargais negalais jiems pavyksta tokį sugauti. It didingą karo grobį prisiriši jį prie savo žirgo ir keliauji toliau (7).
19. Siauras keliukas staigiais posūkiais vingiuoja tolyn. Pagaliau pakylate į kryžkelę. Šalia jos pastebite akmenį ant kurio matote tris senovinių runų užrašus. Jei čia atėjai su kaimo vedliu (30), jei ne (31).
20. Netrukus prijoji kalnus ir kiek pakopęs pasieki kryžkelę (19).
21. Įsikuri, tavo manymu, geriausioje trobelėje ir staiga užmiegi. Kai staiga išgirsti artėjančius žingsnius, būna jau per vėlu. Šoki iš patalo, bet net trys žmogystos užpuola tiesiai ant tavęs. Veiduose pastebi pyktį už tai, kas atsitiko dieną. Pradėk žaidimą iš naujo.
22. Įjojate į tarpeklį, ir tik tada supranti, kad suklydai. Pastebi, kai kažkas viršuje nuverčia didžiulius akmens luitus, šie krisdami kliudo dar didesnius ir netrukus visa griūtis akmenų palaidoja jus po savimi. Pradėk žaidimą iš naujo.
23. Pasistatai stovyklą, įkuriat laužą. Naktis praeina ramiai, o ryte pasuki keliuku, kurio vakaro tamsoje nepastebėjai (32), o gal grįžti prie savo laivo (33)?
24. Prie įvairiom žolelėm nukabinėtos krosnies pastebi kumpanosę kūtvėlą. Tavo krašte tokias žmogystas vadindavo raganomis. Nieko nelaukdamas klausi jos kelio (29) ar nusprendi, kad geriau jau ją nukauti, kol dar ji nepridarė rūpesčių (34)?
25. Prijojate neregėto grožio kalnus. Ant marmurinių uolų želia ryškiai žalios samanos, savo šaknis leidžia kvapnios pušys ir kedrai. Netoliese pastebite akmenimis grįstą kelią (38) ir siaurą takelį į kalnus (19).
26. Šokate į jas, tačiau vikingai greitai pasistato svaidykles ir apšaudo jus akmenimis. Nedidelės valtelės neatlaiko smūgių ir nuskęsta, o jūsų šarvai per sunkūs ir krantas per toli, kad jį pasiektumėte. Pradėk žaidimą iš naujo.
27. Kaip sakyta, taip ir padaryta. Statai miestą, jo bokštus, aikštes, bet staiga suvoki, kad čia neapsieita be burtų. Žemė ima drebėti, skilti ir visas miestas nuskęsta  į jos gelmes. Tu nusprendi, kad ši sala prakeikta ir joje nedera įsikurti, todėl sugrįžti prie laivo ir išplauki į jūrą (1).
28. Taip ir atsitinka. Žuvote didvyrio mirtimi. Pradėk žaidimą iš naujo.
29. “O ką už tai man duosi? ” - nei kiek nesutrinka ragana, o tu pasiūlai pinigų, bet ji tik nusijuokia ir pataria tau aplankyti Juodąją uolą. Tu taip ir padarai (35) arba nutari ja nepasitikėti (36).
30. Jis išverčia, kad vienas kelias veda Juodosios uolos link, kuriuo pataria būtinai pasukti (35), kitas leidžiasi prie kalnų upės (7), o trečias veda per kalnų tiltą (37).
31. Nusprendi eiti tiesiai ir drąsiai tai padarai. Netrukus pastebi, kad tau teks kirsti sukriošusį tiltą per tarpeklį. Tilto gale matai didžiulę olą, kurios prieigoje mėtosi įvairūs smulkūs rakandai, tad nusprendi rizikuoti ir drąsiai žygiuoji per tiltą olos link (37) ar pasuki atgal į kryžkelę (19)?
32. Patrauki naujai pastebėtu keliuku. Kelionės metu pastebi, jog anksčiau šis kelias buvo grįstas rąstais, kai kur dar matosi jų liekanų. Pagaliau prijojate kryžkelę. Šalia stulpas su rodyklėmis: dešinėn - “MIESTAS” (39), kairėn – “KASYKLA” (38).
33. Deja, pastebi, kad kažkas ne taip: tavo vėliava nuleista, o pakrantėje nebėra valčių. Pasiryžti išsiaiškinti, kas atsitiko ir liepi savo vyrams nedelsiant statyti plaustą (40) ar pirma liepi apžiūrėti vietovę (6)?
34. Bet ši pasirodo gerai įvaldžiusi burtų meną. Vos tik duodi įsakymą ją nukauti, ragana tik spragteli pirštais ir pakilusi vėtra kartu su akmenų griūtimi nusviedžia jus nuo uolos žemyn. Kai viskas nurimsta, tarp ką tik prasiskyrusių uolų pastebi duris ir liepi jas atidaryti (41) ar grįžti užbaigti kovos (42)?
35. Keliauji tiesiai ten – vedlys parodo tau kelią. Ola atrodo tamsi ir niūri, o kai įžengiat vidun, deglų šviesoje pastebite daugybę nelaimingųjų riterių griaučių, šarvų ir ginklų liekanų. Tavo vyrus apima keista panika. Netrukus prieinate dvi duris. Vienos užrakintos didele žalvarine spyna, o kitos atdaros ir už jų matyti laiptai žemyn. Jei turi raktą, gali atsirakinti didžiąsias (44), jei ne, teks leistis laiptais žemyn (45).
36. Dėl to jai visai nė motais. Suburba keletą burtažodžių, pliaukšteli delnais, ir jūs atsiduriate kažkokioje  laukymėje, iš visų pusių apsuptoje kalnais. Galite kopti į juos (46) arba staiga susimąstai, jog čia būtų ypač saugi vieta miestui ir nutari įsikurti (27).
37. Žirgai nedrąsiai dėlioja kanopas, vyrai nerimauja, kad nešuliai per sunkūs. Ir ne veltui. Staiga viena tiltą laikiusi virvė trūksta ir šis apsiverčia. Pradėk žaidimą iš naujo.
38. Drąsiai jojate keliu tolyn ir po kiek laiko prijojate neįtikėtiną reginį: būrys nedidukų kresnų nykštukėlių, nutvėrę, kas kaltus, o kas kitokius įrankius, ardo, kala uolas ir į nedidelius vežimėlius krauna rubinus, smaragdus, deimantus… Jums akys apraibsta nuo nepaprasto reginio. Įsakai  tučtuojau paskelbti šią teritoriją tavo valda ir ją užimti (47) arba taikiai prisiartini prie dirbančiųjų (49).
39. Nustembi ne ką mažiau, nei tavo vyrai, o netrukus tikrai prijojate miestą, tik jo gyventojai ne tokie jau draugiški, kaip tikėjaisi… Būrys gerai ginkluotų karių apsupa jus ir liepia pasiduoti. Jūs taikiai sudedate ginklus (48) ar ginate savo laisvę (50)?
40. Plaustu nusigaunate iki laivo, bet dar nespėjus išsilaipinti, pamatote, kad jis užgrobtas keistų atvykėlių. Tu įniršti ir liepi jį atsikovoti (50) arba įsakai irtis atgal į krantą (6).
41. Įeini į nedidelį koridorių, kur pastebi meistriškai nukaltus Damasko plieno šarvus, tikro meistro darbo pasidabruotą skydą su deivės Saulės herbu ir nepaprasto tvirtumo ietį. Šalia – kadaise čia gyvenusio burtininko paliktas užrašas, perspėjantis imti tik vieną iš šių daiktų. Paisai šio perspėjimo ir išsirenki vieną kurį daiktą (43) ar nutari imti visus tris, nes burtais netiki (52)?
42. Sunkiai, bet vis dėlto pakyli į kalną. Ragana to tikrai nesitikėjo ir greitai buvo įveikta. Jos trobelėje randate didelį žalvarinį raktą. Iš trobelės galite traukti keliuku atgal (19) arba leistis į lomą (51).
43. Pasiimi radinį ir kopi užbaigti kovos su žiežula (42) arba leidiesi į pastebėtą lomą (51).
44. Spyna pasiduoda ir jūs įžengiate į didžiulę erdvią menę. Jos gale išvystate krūvą brangakmenių, o ant jos – drybsantį slibiną. “Viena, dvi, trys… devynios”, suskaičiuoji jo galvas. Tuo tarpu durys užnugaryje užsitrenkia, o goriničius prabunda. Staiga už jo pastebi išėjimą, bet, kad ten papultum, turi jį nukauti (53) arba pabandyti vikriai ten prasmukti (55).
45. Patenkate į požeminius urvus. Aplinkui riogso stalaktitų uolienos. Liepi gerai čia išsižvalgyti (56)  arba pasuki atgal (54).
46. Įkopiate į pačią viršukalnę, visai nusivarote nuo kojų, o čia – slidus šlaitas žemyn. Neišsilaikote ir nuslystate į apačią (51).
47. Bet vos tik šie nykštukėliai jus pastebi, siaubingai įniršta ir uola jus. Nors ir kaip atkakliai gynėtės, jums nepavyko… Pradėk žaidimą iš naujo.
48. Sargyba atskiria tave nuo tavo vyrų ir nutempia pas savo vadą. Iš jų kalbos supranti, kad šis žmogus ne kas kitas, kaip tironas, užgrobęs taikų miestą. Kai šis išvysta tave ir  supranta, kas esi, pasiūlo tau susikauti dvikovoje. Jei laimės jis – tu ir tavo vyrai žūsite, jei tu – būsite laisvi ir galėsite iš čia išvykti. Tu sutinki (59) arba atsisakai (58).
49. Tavo vyrams net akys apraibsta nuo nematytų turtų. Jie šoka nuo žirgų, meta šalin visą mantą ir kas kur išsilaksto po visą kasyklą. Nei grasinantys įsakymai, nei maldavimai jiems nė motais, o kas tu be savo kariaunos?.. Pradėk žaidimą iš naujo.
50. Bet greitai pastebi, jog jūsų jėgos nelygios. Gali didvyriškai kautis iki mirties (28) arba pasiduoti (60).
51. Tačiau lomoje nerandate nei kelio, nei  ženklo, kad čia galima būtų išgyventi. Todėl negaištate laiko ir  kopiate toliau į kalnus (46) arba kylate į pastebėtą pliką kalvelę prie nuskilusios uolos (57).
52. Pasiimi daiktus ir žengi pro pastebėtas duris tolyn (45).
53. Užverda nuožmi kova. Tu ir tavo vyrai čiumpate ginklus ir puolate slibiną, o šis savo ruožtu spjaudosi ugnimi ir muša uodega. Jei čia atvykai su kaimiečiais (61), jei tik su savo kariauna (62).
54. Išjojate į uolų pakraštį; toliau žaliuoja miškelis (38), o kairėje – tarpeklis (22).
55. Bet kur tau! Keletas ugnies kamuolių ir jūs spirgate kaip jautienos kepsnys ant laužo. Pradėk žaidimą iš naujo.
56. Bet kol vaikštote, ima kriti uolienos užverčia kelią išėjimo link ir jūs liekate čia įkalinti. Pradėk žaidimą iš naujo.
57. Užlipate į viršų, o čia vėl keliukas į kalnus (46) arba atgal į lomą (51).
58. Už tai jis įgrūda tave į požemį, kur tu daugiau niekada neišvysti nei dienos šviesos, nei savo karių. Pradėk žaidimą iš naujo.
59. Tave nuveda į aikštę. Jei turi vienaragį, įsakai jį pabalnoti (63), jei ne – josi savo žirgu (64).
60. Sudedi ginklus, bet tai jūsų neišgelbsti. Pradėk žaidimą iš naujo.
61. Kaimiečiai pataria, kaip jį įveikti ir jums tai… pavyksta. Valio! Vyrai laimingi. Susikraunate visą auksą, kurį radote oloje ir patraukiate pastebėtu išėjimu lauk, kur išvystate keliuką kairėn (32) ir dešinėn (54).
62. Slibinas pasirodo stipresnis, nei atrodė, tad nukauti jo nepavyksta. Pradėk žaidimą iš naujo.
63. Vienaragis atrodo klusnus, bet tik tol, kol neužverda kova. Staiga jis stojasi piestu, meta tave nuo savęs, o čia dar tas tironas su ietimi… Pradėk žaidimą iš naujo.
64. Savo ginklanešio paprašai šarvų, skydo ir ieties. Jei turi visus tris šiuos daiktus rastus oloje (65), jei ne (66).
65. Stoji į kovą. Ceremonmeisteris pūsteli ragą, tu spusteli pentinais ir pasileidžiate vienas prieš kitą. Susikryžiuoja ietys ir tavo priešininkas sunkiai sužeistas krinta į aikštės dulkes. Jei praeityje buvai susikovęs su žvejais (67), jei ne (68).
66. Stoji į kovą. Ceremonmeisteris pūsteli ragą, tu spusteli pentinais ir pasileidžiate vienas prieš kitą. Susikryžiuoja ietys, tačiau paprastas tavo ginklas neišlaiko ir sulūžta, o tu išvirsti iš balno (58).
67. Rodos jie atsiminė senas sąskaitas. Nepatenkinti jie puola tavo vyrus, o sužinoję miestelėnai apie tavo praeities žygį, nusprendžia esant tave tokiu pačiu tironu, kokį ką tik nukovei ir stoja jų pusėn. Tavo vyrų per mažai, kad sugebėtum atsilaikyti. Pradėk žaidimą iš naujo.
68. Minia tau džiaugsmingai šaukia “Valio! ”. Į orą skraido kepurės. Žmonės tave vadina jų gelbėtoju, bet prašo sušelpti jų miestą, nes valdęs tironas jį visai nustekeno. Gali jiems atiduoti auksą, kurį radai oloje (69) arba pasilikti jį sau, juk ketini statyti miestą (70).
69. Žmonės tuo itin džiaugiasi, o tave pripažįsta savo valdovu. Jūs greitai pataisote apgriuvusias miesto sienas, pastatote daugybę reikalingų pastatų, o po metų į tavo karalystę jau plaukia garsūs pirkliai iš įvairių pasaulio šalių, o apie tavo teisingą ir tvirtą valdymą kalbos pasklinda po visą pasaulį.
70. Miestą pastatai, bet žmonės nuo tavęs nusigręžia. Jie išsiskirsto po kitas šalis, miestus, o tau telieka tik tuščios apgriuvusio miesto gatvės.