Norėčiau atgaivinti
Nuploviau lietumi sutryptą šventą raštą
Sudėjau vėl jame jau užmirštus šiltus jausmus
Palaisčiau ašarom išdžiuvusį lietuviškąjį kraštą
Ir surinkau išbertus pakelėm lietuviškus žodžius.
Praskyniau kelią pro tankmę brendančiai lietuviškai didybei,
Ir iššlaviau visas krauju aplaistytas sovietines šiukšles,
Pravėriau langą į mus parskridusiajai dangiškai skaistybei
Ištvėriau viską ką tik galima šitam gyvenime iškęst.
Bet suprantu, kad man vienai žiauraus likimo durys siauros
Kad eiti dviese daug daugiau jėgų negu vienam.
Todėl kai eisiu, niekad niekur netylėsiu-visus sukviesiu
Tegul jauni, tegul seni, bet skina ateities kelius geriems laikams.


Dija5









