Atgaiva

per visą naktį kūkčioja koketė
mėnulis pažas šniurkščioja lengvai
atleisk kad vėlei teko nusidėti
juokiesi veidrodžiui kreivai

sustok ir pasakyki frazę
gan trafaretinę ir paprastą
juk visa tai jausmų miražai
šita spalva nėra įprasminta

vėl pilkuma užvaldo nuotaikas
ant sienų tonai blyškiaveidžiai
keičiasi mintys žodžių nuotrupos
tave sužeidusios paleidžia

kai sąmonę rausvai nudažo
brėkšma ir žiedas hiacinto
lipdai iš nuotraukų koliažą
dar atmintį bandai gaivinti