mano skausmo akimirka

Pavasarį pražydę vyšnios
Tikriausiai primena mane,
Nesvarbu..
Kad ilgesys tave pralenkia
Vėl mintims apie tave aplankius
Kartais naktį  švelniai lyja..
Šitos klaidos daug nevertos
Gaila žaizdos greit negyja
Aš nemoku išeit tyliai,
Kad širdis nesuvirpėtų
Gal per daug verkiu, nei šypsaus
Bet jau pamiršau kaip reikia
Taip yra tikriausiai lemta..
Ne, nenusimink.. neverta
Aš kaip mirusi žvaigždė,
Taip ir nepasiekus žemės
amžinai užgęsusi, su sava istorija...