Et

Veidrodžiai dūžta ir skyla
griaudami pasaulio tikroviškumą.
Po veidrodžiu, ten kur
niekas niekad ir niekaip
nekiša nosies
palikau tau ateities žinutę.

Deimantas ir grafitas-
giminingos sielos.
Sako, jų sandara panaši
abu turi gardeles.

Vienoje iš jų įkalinau savo likimą
oi kaip jis pyko ir raitėsi,
kaip lauže kepantis gyvas karpis.
Mėsa su adrenalinu
suteikia tavam gyvenimui jėgos.

Greitai įkalinsiu delnų linijas.
Galės jos pranašauti, pintis, klysti.
Tesprogsta visos menkystos
čigonės tematančios
mirtį, tamsą ir mano piniginę.

Pyktis verda, bet kur nevirs
kai tupi sau patalynes dėžėje,
dūsti ir vis neišlendi?
Sako buvo vaikų
užsitrenkusių skryniose
ir
numirusių.
Tik jų tvaikas privilioja tėvus.
Kaip skalikus užuodusius
maitą.