Rašyk
Eilės (75812)
Fantastika (2218)
Esė (1521)
Proza (10679)
Vaikams (2570)
Slam (50)
English (1166)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 2 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Lėktuvui nusileidus, mes, tarsi išmatos, pajudėjome dirbtine storąja žarna terminalo link. Tunelyje tvyrojo nejauki prieblanda, daugelis net ėjo klupdami ir besiramsčiuodami į sienas. Aš savo ruožtu sekiau paskui popą. Jo barzda vilnijo link pilvo apačios, kažkur ties ten ir sunykdama, kaip laužo liepsna plevenanti naktyje. Aišku šiais žodžiais galiu sukelti nepasitikėjimo bruzdesių. Tarkim, kaip sekdamas paskui popą, t. y. matydamas tik jo nugarą aš galėjau stebėti jo barzdos žaismą? Atsakymas būtų visai paprastas: nieko aš nemačiau. Taip pat negalėtumėte apkaltinti manęs išdykusia vaizduote, aš tiesiog žinojau popo priekį esant tokį. Ši fluorescuojanti barzdos iškaba, tarsi olimpinis fakelas į pergalę, rodė kelią „storąja žarna“ tolyn.
Ir aš supratau, kad manęs ten laukia kažkas įdomaus

Gate A1, 2, 3 -->
„Čia tikrai puiki garso izoliacija“, pamaniau sau, toldamas link savo vartų, plačiu koridoriumi, klotu pilka kilimine danga. Atsisėdau į laisva eilę ir paspaudžiau „play“.
Kai pakėliau akis, išvydau moterį rausvu nertiniu. Ir nuo tada neatitraukiau akių nuo jos.
Ji galėjo būti 45, arba 40 metų, atrodė gerai. Lieso pailgo veido, kažkiek netaisyklingo žandikaulio, o šnervės, perskaičius kažką jaudinančio knygoje, suplazdėdavo kaip du simetriški lapeliai, augantys į šonus nuo smailaus ir tiesaus nosies korpuso. Šalia sėdėjo gerokai vyresnis vyriškis įnikęs į verslo naujienų puslapį laikraštyje. Mano moteris skaitė knygą ir ranka lėtai glostė sau kaklą. Kvėpavo lėtai, bet neramiai. Sakinių virtinės jos rankose nežymiai koregavo moters elgesį. Ji prikando lūpą ir mane apakino iš burnos sutviskę aukso koralai. Trečias ėjimas: moteris palengva uždėjo ranką savo senstelėjusiam kompanionui ant šlaunies ir ėmė judinti plaštaka aukštyn, žemyn – sukeldama švelnias flanelinių kelnių bangas.
Tada aš supratau, kad kažkas ne taip.
Prie įėjimo į lėktuvą stovėjo dvi stiuardesės tvarkingais kostiumėliais, įstabių kuodų burbuolėm ir žvilgančiom kaktom. Aš, netekęs žado, net stabtelėjau, įsistebeilijęs į tą žvilgantį, veidrodinį kaktų parketą. Atsipeikėjau tik tada, kai mane stumtelėjo nerangus vyriškis. Nusiyriau iki savo sėdynės, kuri buvo prie lango. Neilgai trukus šalia manęs klestėjo tas pats nerangus vyriškis ir jo žmona. Tą vyrą pavadinau pusiaumėnulgalviu, nes jo fiziologiniai duomenys buvo itin atstumiantys. Ilgą laiką tyrinėjau jo praplikusį, keistai suplotą pakaušį, tarsi vaikystėj tėvai, kupini keistų idealų būtų formavę jo galvą, įdėdami ją į specialų įtvarą. Pusiaumėnulgalvis sėdėjo įspraudęs savo nerangų kūną tarp manęs ir savo žmonos. Man be proto trūko erdvės ir aš sėdėjau nusisukęs į apšerkšnijusį langelį. Kai žvilgančios palydovės išdalino maisto davinius, aš akies krašteliu mačiau, kaip pusiaumėnulgalvis bevalgydamas apsibarsto nedidelės bandelės trupiniais. Vėl nusisukau į langelį ir išvydau pusiaumėnulgalvį už jo. Mačiau, kaip į gabaliukus suskyla jo galva, ausų plaukai, kuokštais besiveržiantys iš klausos organų, susikristalizuoja ir virsta sidabriniais stafilokokais, kurie lėtai, kaip snaigės nukrenta, ten žemyn, kažkam ant galvos. Kodėl parketai nepasiūlė užkandžių man? Ėmiau jaustis labai nejaukiai, tarsi paukščio iškamšos viduriuose, nuo dirbtinio oro ėmė spengti ausyse. Staiga prieš akis išvydau popo ranką, siūbuojančią kvapnų kodylą. Kodylas ėjo kiaurai pusiaumėnulgalvį, jo žmoną, priekines sėdynes, tarsi jų nebūtų. Po truputį pasirodė visas popo kūnas, patalpintas į juodą sutaną, ant kurios vilnijo baltutėlė barzdą, užsibaigianti ties pilvo apačia. Aš nevalingai nusišypsojau, akių vokai vos laikėsi, kaip išskalbtos aksominės portjeros. Kodylas siūbavo į kairę, į dešinę, nelyginant psichoterapeuto laikrodukas. „Dabar atsipalaiduokite, visiškai atsipalaiduokite“.

Girdėjosi duslūs balsai, tarsi kaimynai pirmame aukšte žiūrėtų televizorių. Po truputį kėliau akių vokus ir kartu su šviesa bei aiškėjančiais siluetais suprantamesni darėsi garsai: „du, vienas..... na jis jau merkiasi“.
Atmerkiau akis. Priešais mane stovėjo moteris, apie 40 – 45 metų, puikiai išsilaikiusi (taip tai buvo viena iš pirmųjų mane aplankiusių minčių). Ji šypsojosi, žinojau, kad ten giliai burnoje žybsi koralai. Po truputį pasukau galvą į šoną, šalia manęs, visai netoli, pririštas prie kedės nerangiai muistėsi bjaurios išvaizdos vyriškis, jo akiniai buvo nuslydę nuo nosies, o kakta išmušta smulkiais prakaito lašais. Jis aiškiai norėjo plūstis, bet jo burna buvo užlipinta lipnios juostos ruožu. Šalia jo lygiai taip pat surišta sėdėjo jo amžiaus moteris. Nebuvau matęs nei vieno iš jų, tik jaučiau, kad žinau, kas yra ta besišypsanti ponia, jausmas toks, tarsi pasakodamas kažką staiga užmiršti labai svarbų žodį, ir jauti, kaip jis skrieja ratais, tarsi kokia nelaiminga planeta, nutolusi šviesmečiais nuo saulės. Greitai susigaudau, kad aš, ir prakaituotas senis su kita moterimi esame gražiosios moters įkaitai. Tik kodėl jie abu muistosi surišti, o aš sėdžiu laisvas ant kedės?
Pagrobėja tarsi supratusi mano neišsakytą klausimą, linkteli, nusišypso ir priėjusi prie vyriškio, nuplėšia jam nuo burnos lipnią juostą.
- Aghrrr... - sugargaliuoja vyras.
Moteris paeina į šoną, ir pasilenkusi pakelia arbaletą.
- Sūnau! – rikteli senis.
Pasijuntu labai keistai. Nesuprantu, kodėl jis vadina mane sūnumi, jaučiu kylantį pasibjaurėjimą tuo žmogum, jo galva labai netaisyklingos formos. Moters veido beveik neįžiūriu, ji tarsi statistas masinėje scenoje.
Besišypsanti grobikė prieina prie manęs, švelniai perbraukia ranka plaukus, man malonu, norėčiau, kad būtume ne rūsyje, o parke, išvystu, kaip sėdime ant žolės saulėtą vidurdienį, tvyro puiki nuotaika ir moteris iš didelės pintinės traukia vaisius ir sumuštinius su jautiena, viskas taip šviežia ir kvepia ir mes abu juokiamės, moteris ištiesia man ranką su arbaletu.
- Ar žinai, ką turėtum dabar padaryti?
Jaučiu, kad viską atiduočiau už tą šypseną.
- Nagi, - ji ištiesia man juodą strėlę.
Vyras ima garsiai rėkti ir muistytis. Prakaito lašai pavirsta mažomis srovelėmis, kurios teka raudonu senio veidu ir susigeria į marškinius po truputį plėsdami tamsią dėmę. Jis jau pastebėjo, kad nusitaikiau jam tiesiai į širdį. Pasuku galvą – jos šypsena slepia aukso koralus.
- MAMA?!

….

- Ir viskas? – paklausė jis pasitaisęs stilingus akinius.
- Taip... – atsidusau vis dar sukrėstas savo sapno, kurį sapnuoju jau visa savaitę, naktis iš nakties, tuo pačiu ryškumu, nepraleidžiant nei vienos detalės, moku jį atmintinai ir jaučiuosi tarsi gyvenčiau dvigubą gyvenimą.
Kurį laiką kabinete įsivyravo tyla. Jis kažką užsirašinėjo į bloknotą, o mano akys slydo žalsvai pilkomis sienomis. Užkliuvau už reprodukcijos, prisimerkiau, kad galėčiau įžiūrėti pavadinimą ir autorių, Salvador Dali - Unsatisfied desires.
2008-01-21 23:30
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 17 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2008-02-11 19:42
371110
Tai štai kokia ta kelionė į Burundį,
o jei rimtai, tai čia mistika kvepia,
šnd pvz visai iš lempos žiūrinėjau salvadoro paintingus,
5
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-02-01 14:11
ne_T
tikrai puikus
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-01-24 23:04
Loke1
zjbs - kaip visada!

malonu buwo skaityti
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-01-23 18:02
ška
Skaitant nejučia įsivaizdavau, kad vartau gerai išverstą knygą su minkštu viršeliu. Ak, rašykų padangėj šis tekstūkas atrodo kaip tie auksiniai koralai. O dar ir Dali taip išmoningai ir intelektualiai įkištas. Ir virškinimo metafora pradžioje nuteikia susilaukti nerealaus katarsio skaitant. Bet jokių nerealumų nebuvo.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-01-22 21:19
Sara__
Įtaigu.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-01-22 18:40
Si bilė Sibire
labai gerai renki žodžius. turiu minty galvoje vykstančią žodžių atranką, kai nori ką nors pasakyti. tai tavo galvoj ta atranka vyksta labai kūrybiškai, bet kartu ir paprastai. tas man labiausiai ir patinka. tie parketai ir kuodukai tikrai daro įspūdį. na, ir storoji žarna nieko.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-01-22 15:55
roco alu
"Kodėl parketai nepasiūlė užkandžių man?" uahahha, čia ši vietelė tai aukso vertės ir t.t. jau spėjau žvilgtelt į šitą Dali ikonkę, ilgai teko žiūrėti uahahah :)))
tekstukas tai absurdas, gerai speedo dėl įsivažiavimo, kad pan per vidurį autorius pagauna cinkelį, betgi normalu, nes kam tada kalt nuo pradžios, jei gali pradėt kalt nuo viduriuko, gaunas kaip tipo intro ir po to jau paechali :)) ir aš už sprendimą teksto pabaigoj, gera atomazga su psichologu, tie stiliovi akiniai man iškart asocijuojasi su amerikonais lupikautojais, kurie ten ne psichopatina žmones, o gerus pinigėlius lupa :))
o beje, kulminacija irgi pakilo iki tam tikro lygio, kaip alkoholiniai laispniai trenkė savo siurrealistine simbolika į galvą ir viskas tuo ir užsibaigė

žodžiu, čia daug gerų žodžių uahahah
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-01-22 14:13
speedo
kiauliu smegenys kaulamilčių tyrai. nuka, iš pradžių tarsi atrodė sukaustyta pradžia ir trūko tavo stiliuko laisvų palyginimų, kuris taip smagiai padeda ranką ant pulso. paskum, kai pasirodė dantų koralai ir plaukų burbuolės, supratau, kad autorius jau įsivažiavo ir viskas ėjo ok. gal nereikėjo ant galo išrėminti pas psichologą su reprodukcija, palikti tipo skaitytojui intelektualinę borgeso mįslikę, kad pats išsiaiškintų (arba ne), kas tie unsatisfied desires
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-01-22 13:47
Svetlana Ryžikova
O ne katu:) ko cia bijot hahahaha. as ir suniuku nebijociau isivaizduot esanti
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-01-22 13:17
Proza i kas
Cha, Svetočka parašė visai simpatišką prozos šmotelį. Sušiuolaikintą Edipo komplekso apoteozę.
Man ypač smagu, kad Svetočka nebijo įsivaizduoti esanti berniuku :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-01-22 10:55
Ožys
Labai patiko kabinantis tempas ir stilius. Bet siužeto sprendimas per sapną man ne itin.4
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-01-21 23:41
Svetlana Ryžikova
oj atleiskit, kiek kalbu ir nosiniu nepadejau...pataisykit ka:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą