o kai aš užaugsiu
kai siela mano nebeišsiteks
septynmyliuose sandaluose
ir pėdoms ims darytis ankšta
kai rankos nusvirs it kabantys tiltai
virš šėlstančios upės -
o kai tu užaugsi
kai akmenys tavo mesti nustos skęsti
ims plaukti laivais krovininiais
ir pasakos baržom mažytėm
trauksis į šonus - -
kai mes užaugsim
kai augti nustoję imsim rūdyti
ir vario spalvos pelenais pasidengusiais
kūnais ims šmėkščioti
baimės nebūti šešėliai
gal nustosiu gedėti
praeinančio laiko
nustosiu skaičiuoti
žiemas ir pavasarius
vasaras rudenis gerti nustosiu - -
gal tyliai numirus užaugsiu
šypsosiuos prie kelio rastam
negyvam Odisėjui
pabarsiu kad bąla plaukai Penelopės
kad vėlinas grįžti
ir šaltos bus Vėlinės
mylintiems
psalmes sirenom giedosiu -