Preina kareivis,
būriu ir po viena,
numoju ranka,
kaip ir prieš kiekvieną,
išvykusį ten,
kur gyventi sunkiau,
kas tai per žodžiai,
tokiu dar netariau,
kadangi pats nebuvau,
dykumos nemačiau,
nebent atvirukuose,
akimis skaičiau,
per televizoriu mačiau,
kad ne viskas gražu,
kaip ekrane nupiešta,
koks tas karas?
dėl kurio širdys atvėsta,
ir nebesulaukia savi,
tarsi būtų svetimi,
o žemė ta pati,
čia jau vaikštai, čia guli.