Šėtono peonas - Black Sabbath mitas

Hipiai norėjo taikos ir meilės. Mes norėjome ferarių, moterų ir spyruoklinių peilių.
                                                 
                                                        Alice Cooper 2002

Kai Adomas ir Ieva pamatė vienas kitą, prasidėjo bliuzas. Nesvarbu, ką žmonės tauškia... visada tas pats bliuzas... vyras ir moteris. Sudaužyta širdis. Sugriuvę namai.

                                                  John Lee Hooker  2001



Vėl naktis. Mano mergina varto eilėraščius. O aš bandau suregzti naują tekstą apie Ozzy. Jo grupė „Black Sabbath“ paliko ženklų pėdsaką roko istorijoje. Sulaužė nemažai kvailų prietarų.

Pirmas Sabbath diskas. Dainas „N. I. B. „. „Smaigalys“ - aliuzija į būgnininko Billo Wardo barzdą. Įsimenantis ir lengvai atpažįstamas Iommio niūrokas gitarinis rifas.
Ir Johno Michaelio Osbourno metalinis vokalas:

Tu pirmoji, kurią aš taip myliu
Su manimi būsi, kol baigsis laikas
Tu dabar mano valioje
Mūsų meilė auga kiekvieną valandą
Pažvelk į mano akis
Mano vardas Liuciferis
Imk mano ranką

Ozzys gimė Birmingemo priemiestyje Astone. Industrinis Anglijos taškas, garsus chuliganais. Čia gamina automobilius, ginklus, šovinius. Naciai subombardavo Astoną, kai Anglija atidarė antrąjį frontą Antrąjame Pasaulio kare. Johnas Osbournas iš vaikystės pamena griuvėsius ir slogią atmosferą.

Ozzys prisimena

Atmintin įsirėžė tarp pastatų liekanų šeštadieniais klaidžiojantys girti vieniši geezeriai - seni išvėpėliai. Ozzys augo skurde:
„Mes turėjome tik tris miegamuosius. Name grūdosi šeši vaikai ir du tėvai. Po lova dvokė prakeiktas plastmasinis naktipuodis. Visuomet neskalbtos paklodės. Užsiklodavome paltais. „

Mokykloje Ozzys buvo originalus klounas. Jam nepatiko liūdni žmonių veidai, tad vaikis nuolat kvailiojo. Šokinėjo pro langą, imitavo pasikorimą. Tuomet tėvas prilupo - išmušė iš jo šūdą, kaip prisipažįsta Astono  pilietis.

Tais laikais visi lupo vaikus. Ozzys liudija:

„Vienuolikos užpuoliau su peiliu tetos katę. Užpyliau žibalo ir padegiau seserį, kai ji įkando man į ausį. Primaišiau į draugelio arbatą kontraceptinių tablečių. Visa laimė, kad šeštadieniais motkelė sėsdavo pri kliapo, o aš prie būgnų. Norėjau pavaryti rokenrolą kaip Elvis. Mamai patiko jazzas. Antraip gal būčiau tapęs banditu. „

Tony  Iommi

Ozzys nuolat gaudavo į kaulus nuo būsimo kolegos Tony'o Iommio. Peštukai tapo draugais. Jie subūrė nusikaltėlių gaują, bet, sužavėti geros muzikosir besididžiuodami nacionaliniais herojais „The Beatles“, ėmėsi gitarų. Pirma Ozzy'o grupė buvo „The Persuers“ - „Persekiotojai“

1968

Bosininkas Geezeris Butleris, paveiktas Jacko Bruce'o iš „The Cream“, įsikando nešvarų iškraipytą garsą ir su gitaristu Iommiu mėgavosi tuo, varydami iš proto visus Šiaurės Anglijos garso režisierius.

Taip išsikristalizavo fenomenalūs sunkiojo metalo „Black Sabbath“ rifai. Originalų gitarinį stilių Iommis ištobulino, kai susižeidė pirštus ir negalėjo taisyklingai prispausti visų stygų, tad jo akordai  tapo duslūs ir malonūs rafinuotam skoniui.

Tuo metu Britanijos muzikinė scena buvo aktyvi. Ilgalaikę įtaką naujai roko madai stengėsi padaryti  „Deep Purple“ ir „Led Zeppelin“.
Ianas Gillanas prisimena, kad tais laikais sunkusis rokas buvo neišvengiamas.
„Hard“ užtaisas tiesiog tvyrojo ore.
Osbournas nusiskuto plaukus, bet hipių mada tuomet    vyravo be konkurencijos, tad merginoms atrodė, jog ilgaplaukiai vyrukai erotiškiau...

Birmingemas - keistas miestas

Birmingemas nuo viduramžių, pasak Oksfordo profesoriaus Theodoro Zeldino, garsėja originalumu, poelgių laisvumu nevaržomu dienos grafiku.
18 amžiuje piliečiai ilsėdavosi, žaisdavo stiklo karoliukais, kumščiuodavosi, žiūrėdavo gaidžių kautynes ir net ištvirkaudavo dienos metu, o trečią nakties kai kurios įmonės pradėdavo dirbti. 1841 metais keliautojai, atvykę pirmuoju turistiniu traukiniu, nustebo, jog birmingemiečiai  švenčia savaitgalį nuo šeštadienio iki pirmadienio imtinai. Prancūzai laisvus šeštadienius pabandė įvesti tik 1971 metais, o kapitalizmo išvarginti birmingemiečiai, ko gero, buvo pirmieji europiečiai, susirūpinę laisvalaikiu ir reabilitacija. Laikas pradėtas vertinti skrupulingiau, kai išrasta sekundinė rodyklė ir britai atrado posakį

laikas - pinigai

Birmingeme - šeštadienis kultinis žodis.
Paveikti siaubo filmo „Black Sabbath“ - „Juodasis šeštadienis“
vyrukai nutarė, kad grėsmingas pavadinimas įtaigiau atspindės pasirinktą sunkiojo roko žanrą ir tais gan naiviais 1969 metais net neįtarė visų spekuliacijų bei kaltinimų satanizmu, kurie jų laukė.

Muzikos kritikai ginčijasi, kas sunkiojo metalo - heavy metal pradininkas.

Led Zeppelin?
Black Sabbath?


Šiandien tai nesvarbu. Pirmasis du žodžius „sunkusis metalas“ pavartojo WilliamasBurroughsas 1961 metų knygoje „The Soft Machine“, pavadinęs herojų Willy The Heavy Metal Kidu.

Neteko būti „Black Sabbath“ koncerte, bet tikiu jog koncertuose šiurpinanti specialiai vulgarizuota ir utriruota siaubo filmų magija sukelia išmanantiems pasilinkmsinimo ir žaidimo taisykles tik laikiną nesulaikomą žavesį ir, suprantama, žvengimą. religinių organizacijų atstovai savoruožtu pasinaudojo kai kuriais kraštutinumais ir, reklamuodami savo vardą, apšaukė „Black Sabbath“ tekstų autorių Geezerį Butlerį demonu.

Pirmas diskas pasirodė 1970 metų vasario 13. Jie nepiktnaudžiavo filosofinėmis sąvokomis ir beprasmiškais žodžių junginiais. Paprastas niūrus nevilties šauksmas perskrodė Anglijos dangų. Modernioje Britanijoje jie sunkiai skynėsi kelią į koncertinę sėkmę. Prietarai ir baimės kurį laiką trukdė organizuoti šou, tačiau ilgainiui salių savininkai patyrė, jog pinigai gauti už „Black Sabbath“ koncertus, jiems neatneša nelaimių.

Paranoid

Antrą albumą įrašė sename svirne pietų Velse. Įkvėpė sukežusios daržinės atmosfera.
„War pigs“ prasideda valso ritmu. Vėliau plieniniai rifai ir piktdžiugiškas tamsus Ozzy'o balsas:

Generolai susirinko savo mitinge
Kaip raganos juodosiose mišiose...

Naivus, piktas šarmas. Daugeliui JAV karių, grįžtančių namo iš karo Vietname ši daina tapo himnu.
Osbournas disko sėkmę aiškino paprastai:

-Mes buvome visiškai laisvi. Įrašinėjome klėtyje, laukuose, nesikivirčijome, galėjome bet kada išeiti į ražienas ir nusičiurkšti... mums niekas netrukdė...

Šėtonas „Black Sabbath“ kūryboje - tik paviršutinis sluoksnis, masinantis primityvų faną, o universitetinei publikai maga tokiuose koncertuose pasijuokti iš davatkiškumo.

Ozzio žodžiais iš interviu galima užkišti gerklę visiems šventeivoms:

„Hipiai kaišiojo gėles į plaukus ir dainavo laimingas daineles. Koks senoviškas šlamštas! Mes gyvenome Birmingeme, už 99 milijonų mylių nuo San Francisko ir mums gyvenimas nebuvo laimingas. Repetavome prešais kino teatrą. Iommis pasakė - Ar ne ekscentriška eiti į filmus ir baimintis? Gal kurkime ir muziką, kuri gasdintų žmones? Taip pradėjome farširuoti iškruštus sunkiausius visų laikų rifus“

Joelas McIveris mano, kad Vakaruose viešoji nuomonė taponerūpestingai liberalesnė ir kad niekam neberūpi burnojimai prieš dievą. Satanistai bandė įtraukti „Balck Sabbath“ į savo kultinius šou, tačiau anglai atsisakė su jais bedradarbiauti. Iškrypimai nepiimtini „Balck sabbath“ ketveriukei.

Jau vėl artėja trys. naktis. Draugė miega. Kompas tyliai ūžia. ir visai nebesinori metalo. šeštadienis ištirps sekmadienio rytmety. sėkmės makakės, padaužos!!!
iki