Nejučiom susimokę prieš svetimų
sukalbėtus vidudienio poterius
apie zaratustrą vagišius ir amalą
ir neklausytuosius tuos apie mus
judinam nurimusias mintis link
išganytų upių jos plaukia ledais
tik lietus apgauna dar
neskambėjusias melodijas
nes niekas kitas nedrumsčia
dūmais dūriais dugnais
darganom bendrumo
jei sumanytų užeit sutemus
ne tingulys tai bet būna nebūna
nesutampa tylos su pauzėmis
ir suskamba mažorais lašai
besitrankantys gelmėj kurią
įsikibom už rankų