Lietuviško roko ištakos 3 „Gėlės“ Vovka „Aitvarai“... Kaušpėdas „Foje“

Ramus penktadienio vakaras. Po velnių, vakar daug keikiausi. Tai kad kai su Zanuda pabajeravau, pakilo ciamperamentas...
o, eina labai kietas Led Zepp gabaliukas... if i say to you tomorow ... dainuoja Plantas,  gabalas vadinasi

kas yra ir kas turi būti

Kas yra? Prisiminimai. Apie „Gėles“. Buvo tokia grupė - Proscevičius vienas iš jų. Romas. Kūrė lengvas puikias dainas apie meilę. Visi jas iki šiol moka mintinai:

Apie gėles
apie meilę ši daina
nes tik meilė šiam pasauly
teikia laimę visada

Labai paprasta. Genialu. Romas sakė, kad tekstus lyg kūrė tokia mergina, žydaitė Kauno, emigravo po to. tai iš pokalbio su Proscevičiumi supratau, jog jie su Virgiu Švabu nelabai mėgo vienas kitą. Abu buvo žvaigždės. Na negalima lyginti. Abu buvo itin puikūs ir talentingi ir pakankamai charizmatiški. Abu su gitaromis dainavo, merginos ėjo dėl jų iš proto. Virgio gal rokas buvo sunkesnis kiek, o Romo popsiškesnis, nereiškia jog prastesnis. Kaip improvizuotojas Virgis Švabas buvo žinia nepranokstamas, neveltui vėliau ėmė džiazą groti. Jo improvizacijos būdavo tobulos, su kulminacija ir t. t. Jis turėjo įgimtą talentą ir dar muzikalkėje mokėsi.

Iš pokalbio su juo supratau, jog labai sunku rašyti apie ROCK muziką, nes jei giri vieną, tai turi ir kitą paglostyti. Ką gi padarysi. Juk gal kam nors Proscevičiaus dainos yra žymiai mielesnės nei „Gintarėlių“. Ir taip ir yra normalu.

Vovka buvo vienas iš pirmųjų

Manau, Tėluchinu galima tikėti. Jis sakė, jog maždaug 1963 jie jau grojo „The Beatles“ dainą „Girl“. Tikėtina.
Tėluchinas jaučia muzikinę formą, kaip geras šachmatininkas numato kelis ėjimus į priekį. Negana to, jis Lietuvoje nepranokstamas svinguotojas. Šiuo metu, žinia veteranas jau ne toks ugningas, kaip buvo, bet svingas yra Vovkos arkliukas. Balti būgnininkai retaip taip svinguoja iš viso.

Blinking stars

Taip vadinosi Vovkos grupė. Mirksinčios-velniškos, prakeiktos žvaigždės. Pavadinimą sugalvojo Robertas Mamedovas.
Jie grojo kieme prie Žaliakalnio  šlato. Jų pasiklausyti ateidavo būsimieji „Gėlės“ - Romualdas Proscevičius, Nioma Rutšteinas. Mušamuosius atstojo taburetė, pionieriškas būgnelis - solinukas, lėkštė - katilo dangtis, lazdelės - dildė ir šakutė. Vladimiras nudžiovė iš mamos lentą mėsasi pjaustyti, išpjovė korpusą su ragais bosinei gitarai, garsui pritvirtino telefono membraną. Jų stiprintuvas ir garso kolonėlė buvo radijo aparatas. Edvardas Mamedovas grojo ritmine gitara, R. Mamedovas - būgnais, Tėluchinas - soline, Vladimiras Južakovas - bosine gitara. Pirmi šeši instrumentiniai gabalai -

„Girl“
„Aš siunčiu tau visą savo meilę“
Saulės namai - „The Animals“ šmotas
trys rokenrolai

Visus apmokė Vladimiras. Tie įrašai išliko. Ši kiemų, šokių vakarų grupė gyvavo 1963 - 1965 metais. kai Medicinos institute grojo su kino garsintuvais ir kiek profesionalesnėmis gitaromis, subėgo visi: „kas čia, bitlai gros! „

ne visur mokėjo pinigus, bet jiems tai nerūpėjo. kaimynas Lionginas Lurys gaudavo siuntinius iš JAV, puošėsi, dainavo Elviso Presley gabalus. Jis pasiūlė Vovkai pabandyti groti „jaunimo kavinėje“
Sutemus, stovėdamas prie praviro lango tuometinėje Liepos 21-osios gatvėje, Teluchinas nustėro.
Fortepijonu skambino Bronius Kamarauskas.... tyras rokenrolas taip džiaziškai ir šventai palietė vaikigalio sielą.

Vaikigalio siela


Šeimai stigo pinigų. 1966 metais Teluchinas pradėjo groti jazzo standartus. Prasidėjo semestrai, dvejetai. Įtraukė bohema. Jie su Noviku skaičiavo kuris turi daugiau dvejetų, juokėsi. Vova peršoko į vakarinę, bet jį priėmė atgal su sąlyga, jog nerūkys.

Po to Vovka grojo su Romualdu Grabštu, LTV orkestre kauno redakcijoje, Maskvos miuzikhole. Rokas neteko genialaus būgnininko. Jį pasiglemžė jazzas.

Kai grįžo iš Armijos, Kęstutis Ignatavičius septintą ryto jau tykojo Tėluchino prie namų durų, mat norėjo pirmas užsiverbuoti geriausią muzikantą savo grupei „Aitvarai“
Teko groti ir su Liova Šnaideriu „Lituanikoje“, su Vladu Šlyku visame Pabaltijy, su Robke Mamedovu Lietuvoje.

Girdėjau, kaip Vovka groja ir boso gitara. Jis būdavo nepakeičiamas, kai Palangos „Klumpėje“ apie 1977 metus vyko naktiniai džemsešenai laisvų pažiūrų studentams, turistams ir bohemos metraštininkams. Kęstutis Lušas profesionaliai ir ugningai vadovavo, bei pats šutino geriausią roko muziką, kuri gyveno tuo metu savo gražiausią amžių. vėliau atėjo naujoji banga, pank rokas ir kiti stiliai.

Kęstutis Lušas sako, kad Vovka yra linksmiausias bajeristas iš visų Lietuvos muzikantų. Pamenu, sutikau jį sporto halėje, kai gal pirmą kartą laisvai leido išstoti metalo grupėms. Jis pavydžiai žiūrėjo į „Tigro metų“ šėlimą scenoje ir pasakė:

- Mums neleido, kai męs taip norėjome...
- O kas dabar neleidžia? -, pasiteiravau.
- Dabar, jau ne taip įdomu.

Vovka kurį laiką gyveno Vokietijoe. Liova Šnaideris taip ir liko Niujorke, nors ten jį iš rusų restorano Braitone išstūmė pigesnis pianistas, naujasis emigrantas. Liova man pasirodė tame Manahatane nelabai laimingas. Jis gyvena šiaurinėje Manhatano dalyje, daugiaaukštyje. Vis dar pasiklauso ir roko muzikos. Kartais apsilanko Lietuvoje. Šnaideris - garsėjo Kaune, kaip nepranokstamas virtuozas, bet pasirinko emigraciją. Sakė, norėtų vėl koncertuoti Vilniuje, Kaune. Jis kurį laiką grojo ir Vilniaus kabakuose, ten gyveno, iš ten emigravo.
„Tigro metų“ rokerius sutikau Los Andžele. Vienas iš jų gyrėsi, jog valė kažkurio iš „Guns and Roses“ namus. Valytoju... teko ir man pabandyti... na, bet roko karjera Lietuvoje gal ir ne aukso maišas?

Vilnius

Kiek galima nukrypti į dieviškąjį Vilnių. ir aš ten kurį laiką gyvenau. Studijavau, dirbauLTV, kur už džiazo ir roko laidas išmetė į sporto redakciją. Blyn makakyn.
Kalbinau Vytautą Kernagį, Kitaicą, Antanėlį. Gaila, nesusipažinau su Daugirdu. Sunku apie Vilniaus roko pradžias rašyti, nes nežinai konteksto, tų visų puikiausių vietų, kur vykdavo jų nuostabiausi tūsai. Na, bet gal parašysiu, tuo labiau, kad itin gerbiu ir myliu ir tikrų tikriausiai vienodai visus vertinu, tad jausdami tai sostinės genijai, bei talentai gal nepasididžiuos papasakoti. Ai houp.

Na, noriu kiek papasakoti apie Kęstutį Lušą. Jis dievino Keitho Emersono muziką, kurė puikias rokines kompozicijas pats, jo grupėje vienu metu dainavo Gintarė Jautakaitė. bet Kęstą, kaip itin gabų ir genialų pianistą, komponuotoją pasiglemžė džiazas
rokas neteko šio puikiaus žmogaus ir menininko.
Kęstutis Lušas užpildė profesinę tuštumą Kaune, kai talentingieji Virgis ir Eimis Švabai emigravo į JAV.

Apie 1979 metais įvyko „Orbitos“ rekonstrukcija, linksmame rokiniame interjere muzikantas ir organizatorius Miša Kanzeris ėmė rengti puikius vakarus, kuriuose pasirodė naujos žvaigždės.
„Antis“ dar nebuvo tokia ultra populiari, tai restorano Laisvės alėjoje niekas nenugriovė. „Foje“ su Andriumi Mamontovu atliko „laužo šviesa“ taip tyrai, kad sujaudino iki ašarų. Atrodo tuomet pasikalbėjome su Andriumi nuoširdžiai, palinkėjau jam sėkmės ir pagyriau
- tikrai toli eisi
nes buvo labai charizmatiškas ir taip puikiai koncertavo. Po to ilgą laiką mane nervino jo kiek melancholiškos dainos, bet 2006 vasarą Palangoje vėl išgirdau jį gyvai ir supratau, kad verta eiti į visus Andriaus koncertus, nes tai yra

stebuklas.

Algis Kaušpėdas buvo puikus ir itin išradingas muzikos architektas. Jo spektakliai žavėjo ir audrino publiką. Ypač stulbinantys buvo pirmieji „Anties“ koncertai, xai jie dar buvo be galo nuoširdūs,  dar vietoj boso gitaros grojo tūba... mažoje architektų salėje Projektavimo institute 9 aukšte „Antis“ skėlė taip, xad pažadino visą apsnūdusią Lietuvą.

Laima Laima, važiuokime į kaimą!!!

Taip ir visaip kitaip kandžiai juokavo Algis Kaušpėdas, jie nešiojo karstus po sceną, ir visaip kitaip tyčiojosi iš sovietinės žlungančios sitemos. „Foje“ buvo kaip balzamas sielai, o“Bixai“ užvedinėjo lyg Stakliškių midus.
Arklio šventėje Aukštaitijos kaime nusitempiau gimines iš Čikagos. Jie šienavo su kaimiečiais, vos neapalpo nuo spiečiaus šūdmusių, o kai vakare išgirdo lauko scenoje „Antį“, manė, jog sapnuoja... pasirodo Lietuvoje yra tokių ultra bajerių...
Visą kitą dieną mano amerikonai tylėjo lyg musę kandę.

Buvo labai keista gyventi Kalifornijoje, Santa Monikos kieme su ispaniškais balkonais ir baseinu,  vieną saulėtą žiemos dieną išgirsti tarp palmių sklindančią „Anties“ dainą. Mano kaimynas, matematikas iš garsios Vakarų Amerikos firmos  sielvartaudamas bliovė ir klausėsi „Anties“. Taip susipažinome. Jis metė darbą ir išvažiavo gyventi į Lietuvą. Nenorėjo tų alkoholikų „The Doors“, kurie kaip tik gyveno ir kūrė pašonėje, už kelių mylių. Po kurio laiko ir šių eilučių autorius parsirado Kaunan:)

bus daugiau
ai houp