...susirgau. Apsikrėtus depresija.

... jis važiuodamas matė saulėlydį, užsiminė, kad buvo gražus. Nesimatėme keletą mėnesių, juose nebuvo tylos. Kartais mane pasiekdavo labai skupus laiškutis, kartais pokalbis permirkęs praeities prisiminimais. Ir vėl galėjau mėgautis tuo, ką matau. Kaip džiaugėsi akys, po trupinėlį rinkdamos, ir apžiūrėdamos kiekvieną jo kūno lopinėlį. Ir suvokę, kad mažiai kas pasikeitė su pasididžiavimu gėrėjosi  visuma.
    Girdėjau tuos pačius neoficialius, bet ko gero „mano“ vardus, ir mąsčiau, ar turėčiau į juos  atsilepti. Jie glostė mano ausis, ir kažkas viduje kirbėjo iš nekantrumo, kunkuliuodamas emocijomis. Pažino, pažino... kirbėjo nenustygdamas vietoje, čia mane kalbina. O aš sėdėjau rami, apsigaubusi proto ir abejonės šydu, ir tam mažam, viduje nebuvo net menkiausio šanso ištrukti lauk. Tik akims buvo leista mėgautis ir džiaugtis, žmogučiu kuris buvo šalia. Negalėjau sulaikyti šypsenos, o ji tai atsirasdavo, tai išeik tiek susigėdusi išnykdavo tam, kad atsirastu vėl.
    Kaip aš skriaudžiau tą mažą vaiką viduje, primesdama jam neaiškias to žaidimo taisykles, sakydama „ tave užgaus‘‘. Arba „nejau nesupranti, kad jis tavęs nemato ir niekada su tavimi nežais, nes nepažysta‘‘. Ir jis nurimo su tokiu didžiuliu noru susipažinti.
    Bet tie vardai, tariami jo lūpomis, vaiką priversdavo striksėti vėl. Ir aš pamažu jutau nuovargi, juk reikėjo prižiūrėti tą naivų maištininką, kuris pamiršdavo, kas yra ego ir stereotipai suaugusių žmonių pasaulyje.
    Jis daug kalbėjo, nardė prisiminimuose, paliesdamas kai kurias įvykiu nuotrupas. Kalbėjo tik suaugusiems skirtais sudėtingais sakinais, ir vis naudojo vardus į kuriuos atsilepdavo tik vaikas. O kartais chaotiškai imdavo įtikinėti, kad esu jo „angelas‘‘ čia buvo vienas iš tų vardų, į kurį atsiliepdavo tas mažas gėrio kupinas padarėlis mano viduje. Tada lyg atsitiktinai jis tardavo „ mažiau ‘‘ ir kažkas viduje imdavo lydytis.
    Bet šį syk prieš ji sėdėjo moteris pasisodinusi intuicija šalia, lyg nematomą, bet gerai apmokamą advokatą. Žinoma buvo blefo, buvo emocijų, šimtai skirtingų pozicijų, žmogus su savo ilgai puoselėtu aš. Jis norėjo įsigyti gyvenimą, toki suplanuota ir be abejonės reikalinga. Kartais patogų, o momentais visai nenuspėjamą.  Buvo poreikis „aklas poreikis“... ir vienintelis advokato argumentas, daugiau jis nepareiškė jokiu pastabų. „Jo vaikas renkasi moterį, su kuria norėtų nugyventi gyvenimą kartu. “ Ši mintis išnyro iš niekur, ir nuplaukė į niekur...
  Bet jo vaikas matyt suvokęs, kad yra nematomas pašalinis asmuo, ėmė nerimauti ir prašytis lauk, mes palikome kavinę. Praveriame, atsisveikinę su padavėjomis, duris.
Akimirka, ir aš atsidūriau glėbyje. Taip lengvai pakilau nuo žemės, lyg nesvarumo būsenoje.  Jis suko mane glėbyje, ir tą akimirką manęs neliko, nurimau spontaniškai apsikabinusi... bet paprašiau paleisti.
  Klausiausi, bet žodžiai retai kada paliesdavo jausmus... negalima buvo prasiskverbti net ten kur išrikiuoti ir taip dažnai sklaidomi gyveno prisiminimai. Niekur neskaudėjo, nemaudė. O akys be perstojo džiaugėsi. Ir buvo malonu viduje. O protas nepaliaujamai nagrinėjo, sklaidė, analizavo, rūšiavo visus jausmus. Kol nieko neliko, tik judanti informacijos  eilutė žemyn, lyg stebint procesoriaus darbą ir apimtis.
  Jis lietėsi, glostė, bučiavo rankas... tai trikdė proto darbą ir šis nuolat persikraudavo, pradėdamas skanavimo procesą iš naujo. Jei bučiau užsimerkusi... visi procesai būtų liovęsi. Bet akys juk mėgavosi ir vis grožėjosi reginiu. Aš neužsimerkiau. Pyliau lyg atmintinai išmokta istorija, reikėjo kalbėti... bet ką kalbėti, kad neįsivyrautų jauki tyla.
Tyla kaip yra vietos jausmui, kai gali išgirsti muziką, kai tavo aš nepasidalina į dešimtis nušlifuotu pozicijų. Ir man nebaigus tirados, kuri kaip žirniai biro iš lupų, jis ištraukė mane iš mašinos.
  Lauke buvo šalta ir kūną iš kart pasigavo drebulys. O aš stropiai tęsiau nutrauktą mintį, pasikeitusių oro sąlygų.  Ėjome į priekį. Aš nežinau, kodėl, gal tau pasirodė nemalonus mano drebulys, gal įkyrėjo užsidegimas pokalbi pabaigti iki galo... mes apsisukome. Buvau vėl pasodinta į mašiną. Nors planas buvo pasivaikščioti pakrante.