Iš mano atsiminimų

Pabūgusi nakties šešėlio, aš puolu žemėn,
Maldaudama pasigailėti.
Kadais norėjau aš tave mylėti,
Dabar ta meilė mirus

Aš kažkada buvau laimynga,
Kai važinėjau dviračiu,
Dar soduos vakare,
Kai viską gaubia sutemos
Sėdėdama balkone.. rūkiau vaniline..

Norėjau pasinert į tamsą,
Galbūt  kalbėti apie tai -
nėra taip lengva..
Ir vėjo aš prašiau,
kad neštų mano svajones į tolį..
Negali jos tavęs pasiekti,
Dabar jau esam svetimi..