Vejas kyla, lapai krinta,
Mergužėlė verkia atsisėdus,
Kad jau vasara praėjus,
Jai patiko žaluma, saulės marguma.
Jos rudi plaukai pamėgo saulę,
Jai neteko žvelgt pro langą,
Nes ji bėgiojo po laukus,
Gaudė vargšus drugelius.
O ji nemėgo obuolių,
Baltažiedžiu augalų,
Jie jai primena tą dieną,
Kai nustos žydėti pievos,