Pridėjus nebeatimi o gaila

Klausyk žiogų kaip čirškia,
vėjui nustojus skrieti,
girdžiu o ar tu girdi?
kaip stogais maži lašai,
bėga į kiemą,
būrius ir spūstis sudarydami,
renkamės kaip užvieną,
pareikšti teisybės,
už nieką kovodami,
prieš pakaruoklius,
ištiesiame rankas pirmyn,
judiname tuos kabančius,
plakatais tiesos vadiname,
jau nebegyvuojančius,
žemės pūkais nekviepuojančiais,
išsireiškiame visa tausodami savyje,
o šiūkšles mesdami kur papuola,
kuriame dizainą,
kuris kaškada kvėpavo žaluma,
dabar nyksta dūmų ugnyje.