Sutraiškyti Homero saulėlydį

Tu myluoji ežerą stipriau negu mane,
Net likimo kojos greičiau bėga
Prieš pat tolygų saulėlydį...
[O kad, Tu, žinotum]

Nepavysi ir nebepasieksi manęs net šermkšnio šaka,
Nes aš su kojom traiškau saulėlydį.

Samanų painiavos gilumoj Homerui pluksnas žadėsi
Bet kokia prasmė?... Jam reikės kitko.
Galbūt stacionariai įkūnyto ežero,
po sudžiūvusiomis samanomis?

                                              Atsibodo Homero gyvos eilės,
                                              šiandien pakaks tik įprastos kavos
                                              [su Tavo aromato priemaiša].