Rašyk
Eilės (72027)
Fantastika (2158)
Esė (1686)
Proza (10316)
Vaikams (2455)
Slam (48)
English (1090)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 19 (3)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Šiandien sekmadienis, dar sausio trylikta. Tinkama diena apie gilesnį roko kūrėją pakalbėti. Ir savo nepakeičiamą arbatą gal gersiu ne iš „Jus sveikina Kaunas“, o iš puodelio su užrašu „Lietuva“

Kartą polemizavau su akademinės muzikos kritiku. Oponentas paprašė charakterizuoti mano kartą. Ilgai nesvarstęs pasakiau, jog mes, tie visi hipiai, gal esame įspūdžio vaikai ir Bobo Dylano dainos žodžiai „Nesudužk ant manęs šianakt... „ ko gero tinkamiausiai atspindi rokerių meną.  Ir grubu ir romantiška.

Vienu metu buvau Dylano gerbėjas. Išsiverčiau kai kuriuos jo sudėtingesnius dainų tekstus. Manau, verta naujai peržvelgti tai, ką žinau apie šį menininką.

Vaikas iš provincijos

Na, kiek patyriau, Robertas Alenas Zimmermanas augo nedideliame miestelyje, emigrantų žydų iš Rytų Europos šeimoje. Kai išgarsėjo, viename interve sakė, jog jau vaikas žinojo, kad pasaulyje yra ne vien Disney'aus filmukai.
Būna tokių keistų paauglių. Gal.
Labai poetiški jo prisiminimai apie vieną žiemą, kai gatvelėje pamatė išlipantį iš autobuso Bruklino rabiną žila barzda, juoda skrybėle ir juodais rūbais su žmona klampojančius sniegu.
Dylano vaikystės prisiminimai reflektuoja matytus Niujorko žydų kvartalus, kur jaučiausi lyg senovėje, nes tie chasidai- ilgais juodais paltais, visos ištekėjusios moterys- su perukais. Berniukai taipogi nešioja peisus, kasytes ties smilkiniais... Viljamsburgas Brukline- itin egzotiškas. Nejučia pagalvoji, jog panašiai ko gero atrodė prieš kelis šimtmečius ir Vilnius.
Grįžkime prie Bobo. Jis nuo vienuolikos jau zulino gitara bugi-vugį, dainavo country gabalus apie meilę.
Būdamas žvaigžde pasakė, jog žinojo, kad mažame miestelyje užges. Tiesiog atsikėlė vieną rytą ir išėjo į plentą. Ir kažkokiu kledaru atitranzavo į Niujorką. Na, skamba gan įtikinamai. 

1960 metų „hip hopas“

Niujorke tomet skambėjo folkas, ir pasak Dylano tos visos kavinės aplink Vašingtono skverą buvo labai europietiškos, dūzgė visą naktį. Skveras taip pat užpildytas dainių su gitaromis, poezijos skaitovų, kurie pasilypėję ant paminklo Garibaldžiui rėkdavo savo meną. Dabar tas rajonas ne toks aktyvus, bet naktimis Vašingtono skvere susirenka nenuoramos, žongliruoja, kai kas paskaito savo eilių. Esu ten maklinėjęs... ir svarsčiau, kaip gi viskas atrodė 1960-aisiais, kai Zimmermanas atvyko į Manhataną? Na, ko gero viskas buvo ženkliai intensyviau, juk folkas tuomet virė, kaip naujausia mada. Lyg dabar hip hopas, ar techno.

Išsilaipinimas mėnulyje

Taip pavadino Robertas atvykimą į Niujorką. Suprantama, po Minesotos Manhatanas turėjo priblokšti.
Daugybėje šaltinių teigiama, jog išgarsėti Dylanui padėjo draugystė su folko atlikėja Joana Baez. Jie net sykiu koncertavo. Zimmermanui patiko poetas Dylanas Thomas, tad pasiskolino jo vardą. Bobas vedė gražuolę žydaitę Sarą. Pardavęs dešimt milijonų plokštelių jis jau buvo turtuolis. Visus papirko jo charizmatiškas nosinis balsas, dainos atliekamos pasakojimo maniera. Tarsi kalbėjo, negiedojo tęsdamas progiesmiu.

Avarija

1966 m., 25-erių kartą švilpė motociklu, o jo žmona vairavo automobilį iš paskos. Tuomet ir įvyko avarija, o Bobui pirmąją pagalbą suteikė sustojęs gydytojas. Netrukus Dylanas išsiskyrė su Sara. Ir tolesnis jo gyvenimas nebuvo toks jau optimistiškas. Na, bet sukūrė įsimintinų dainų. Nuo folko pasuko arčiau roko muzikos. Vieną jo kūrinį noriu pasituoti.

Desolation Row

„Vakar gavau tavo laišką
Tuo metu kai nulaužiau durų rankeną
Klausi kaip man sekasi
Ar tai anekdotas?
... dabar prastai skaitau
Tad nebesiuntinėk man laiškų
Nebent išsiūstum juos
Iš Desolation Row“

„Desolation Row“ anglų klaba reiškia egzekucijos laukimą mirtininkų kalėjime. Na, čia, rasyk. lt dažnai perskaitau nelaimingų meilės eilėraščių, tai gal kai kam patiks ir šie Dylano liūdni dainos žodžiai.

Pats jau neesu toks beatodairiškas šio kūrėjo gerbėjas. Dylanas- vienas reikšmingiausių  žmonių roko istorijoje, galima sakyti, pagrindė „gėlių kartos“ filosofiją. Sukūrė tokį gabalą „Laikai keičiasi“. Tuomet kai kurie vyresnio amžiaus padorūs ir nuobodūs piliečiai gal ir nekentė jo. Dabar Dylano dainelės tikrai skamba gan nekaltai. Nors Bobas ilgą laiką kotiravosi vienu iš aršiausių protesto dainų atlikėjų, prieš karą Vietname pasisakė, kaip ir dauguma hipių.

Iš visos lektūros apie Dylaną, smagiausiai skaitosi jo intervai.
Einu, pasidarysiu dar arbatos ir atrinksiu pačius vertingiausius.

Ką jūs labiausiai gerbiate?
Bobas: Na, ką čia dabar gerbti? Kokį planetos lyderį? Gerbiu daug žmonių. Yra vienas vyrukas, jis dirba degalinėje Los Andžele. Jį tikrai gerbiu.

Ką jis nuveikė?
Bobas: Kartą sutaisė mano automobilio karbiuratorių.

Ar turite kokią svarbią filosofiją?
Bobas: Negeriu stiprių gėrimų, jei klausiate apie tai.

Ne, kalbu apie pasaulį.
Bobas: Ar jūs juokaujate? Pasauliui manęs nereikia. Aš tik metro septyniasdešimt šešerių.

Ar jūs esate poetas?
Bobas: Poetas nebūtinai turi rašyti. Kai kurie žmonės dirba degalinėse ir yra poetai. Nevadinu savęs poetu, nes man nepatinka pats žodis. Esu aktorius, žongliruojantis lynu. Rašau mažas dainas, o ne didingas. Dainose svarbiausia yra jausmai.

Ką manote apie roko muziką?
Bobas: Folke daugiau nevilties, liūdesio, triumfo, kovos, natūralių, daug gilesnių emocijų. Vienoje folko eilutėje daugiau tikro gyvenimo, nei visuose rokenroluose. Gyvenimas kupinas sudėtingų vingių, rokenrolas to neatspindi. Žinote, geriau sekasi su kokakola, nes Aretha Franklin jums taip pasakė, ir „Maxwell House“ kava turi būti OK, nes Ray'us Charlesas apie tai dainavo. Korporacijos viską traiško savo buldozeriu. Tenka to negirdėti, nematyti, tęsti darbą.

Ar jūs galvojate ką sakote?
Bobas: Visuomet galvoju. Jei žiūrite į Sezano paveikslą, tam tikram laikui pasimetate jame. Jūs kvėpuojate, laikas eina, jūs sužavėtas. Pyktis ir sentimentalumas yra greta vienas kito, abu paviršutiniški. Shagalas nutapė daug sentimentalių drobių. O Voltaire'as parašė daug piktų knygų.

Kas jums yra menas?
Bobas: Menas, yra nuolatinis iliuzijos judesys. Aukščiausias meno tikslas yra inspiruoti. Mūsų laikais buvo svarbi idėja, herojai. Žmonės augo domėdamiesi tais mitais, legendomis, idealais. Dabar jie auga dalyvaudami iškylose į MacDonaldus ir Disneylandą. Gal tie senukai vėl norėtų politinių ir aktualių dainų? Tikroji mano politinė daina buvo „All Along the Watchtower“. Ten dainavau:
„Verslininkai geria mano vyną
  Kapitalistai kasa meno žemę
  Nei vienas nežino tikrosios jų vertės“
Net jei būčiau kalvis, vis vien laimingas rašyčiau ir dainuočiau.

Ką manote šiandien apie „The Beatles“?
Bobas: Amerika turėtų jiems pastatyti paminklus. Jie gražino šiai šaliai pasididžiavimą. Jie panaudojo visą mūsų muziką nuo Little Richardo iki „Everly Brothers“. Sulaužė daug barjerų, bet viskas įvyko taip greitai, kad mes dar to neįsisąmoninome. Laikau ir save tos pačios dvasios kaip bitlai ir rolingai ir Joana Baez. Mes atiduodame savo meną žmonių giminei, o ne tik išrinktiesiems. Žmonės vis dar myli, nekenčia, vedasi, gimdo vaikus, jie vis dar savo geismų vergai, vis dar talžo vinas kitam antausius ir sako: „Mielasis, ar negalėtum išjungti šviesos? „ Kaip senovės Graikijoje. Dievas vis dar yra teisėjas, o velnias valdo pasaulį.

Na, čia nesutinku su Bobu. Jis perdeda. Gal buvo blogos nuotaikos, kai atsakinėjo žurnalistui. Ką darysi, negali gi visi būti visada laimingi.


Bobo Dylano dainas puikiai atliko ir kiti. „Guns and Roses“ įmontavo „Knockin' on Heaven's Door“. Jimi Hendrixas draiviškai perdirbo „All Along the Watchtower“. Joni Mitchell yra pasakiusi: „Kai išgirdau Bobą Dylaną dainuojant „Tu labai nervinga“, pagalvojau „Aleliuja! Žmogau, Amerikos daina užaugo. Ji atsivėrė. Dabar gali dainuoti apie tai, ką kalba literatūros kūriniai“.

Mane intrigavo Dylano asociatyvinis mąstymas. Iš pradžių jį paveikė anglų roko muzikos invazija, po to jis susipažino su Lennonu, MacCartney'um, pabendravo... tuomet angai susižavėjo psichodelika, sukūrė Dylano įtakoje dainą „Norwegian wood“ apie vyruką, kuris miega merginos vonioje ir sudegina jos baldus. Nors jei atvirai, tai ar ne geriau su ta mergina ką intymesnio iš švelnaus veikti? O rolingai paveikti Bobo įrašė „Get off My Cloud“ - „Nešdinkis iš mano debesies“. Iki pažinties su Dylanu anglų tekstai buvo gan realistiški.
Tai tiek baladžių šį vakarą. Iki!
2008-01-13 18:06
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 8 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2008-01-20 19:07
Ožys
Aš buvau plante. Koncertas buvo superinis.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-01-13 20:39
haris
AČIŪ. gal kada bus laiko paskaityti. ar eisi i Ripoffo Raskolnikoffo koncerta. 26 sausio Vilniuj, forume, 25 - Kaune, sine. Tu kur gyveni? tas austras Raskolnikoff'as šutina bliuzą ir balades rokines, panašus kaip tik į Dylaną Bobą, angliškai dainuoja. Nežinau tik kiek bilietai kainuos. Ar buvai Roberte Plante? Kaip tik rengiu ese apie jį rasykui gerąjam:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-01-13 19:38
begemotas
yra. www.tekstai.lt
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-01-13 18:34
haris
ar yra dylano thomaso išleista lietuviškai?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-01-13 18:27
begemotas
tai štai iš kur pas Bobą Tomo mintys.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą