ir vėl košytė...

mhm, ir vėl košytė... įdomu, kada gausiu normalaus maisto... jie tai cepelinus valgo... aš irgi noriu paragauti... kiek galima, fuj ta košytė! tuoj aš ją atrysiu, tegul valo... ko jūs visi maivotės? taip, tėti, ir tau utiutiu... agugu, senele, nori košytės paragaut? ragauk ragauk... neapsimesk kad skanu, žinau aš visas tas jūsų gudrybes... galėtumėt ką nors naujo sugalvot, tai ne, jau 6 mėnesius be perstojo „utiutiu, agugu, ojojoj“... kas čia kalbėt nemoka - aš ar jūs? galvojat man labai juokinga? tipo... cirkas, ane? ... reik pažliumbt, gal susimąstys pagaliau... kas jiems darosi, po velnių... dar labiau maivytis pradėjo... viskas, nusibodot, einu miegot... taip, jau užmigau... ne, košytės nebevalgysiu... ech, beviltiška... vargas su ta šeimyna... reikia pradėt mokytis kalbėt, nes kitaip nieko gero nebus...