Kai užgęsta šviesos

Tą naktį dingo elektra. Todėl reikėjo sugalvot, ką veikti. Pasišviesdamas telefonu radau spintoje porą žvakių. Neprisimenu, kam jos buvo pirktos. Dar visai naujos, nei karto neuždegtos.
- Radau žvakių, - sušukau. Daina buvo kitam kambary, tad atėjo pasižiūrėti.
- Tu jas pirkai?
- Neprisimenu, gal ir aš, - atnešė man degtukų dėžutę. Atidariau – tuščia.
------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Tą naktį nemiegojome. Atsigulėm į lovą apie 22 val. Girdėjau, kaip ji kažką tyliai niūniuoja, po to pasigirdo žodžiai:

Kai užgęsta šviesos,
Mūsų baimės ištirpsta,
Tiesiog čia ir dabar mes esame dviese
Ir tegul liūdesys dingsta...

Pamaniau, kad šita naktis galėtų būti amžina.
- Apie ką galvoji?
- Noriu pašokti, - linksmai sušnibždėjo.
------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Už lango pradėjo kaukti signalizacija. Bent keletą minučių nesustojo. Po to vėl pradėjo. Daina atsikėlė ir nuėjo į balkoną pasižiūrėti. Man nerūpėjo, kas ten darosi, vis dar gulėjau ant kilimo. Tik pats garsas erzino.
- Ateik.
- Ką aš ten įdomaus pamatysiu?
- Nebambėk, ateik pažiūrėti.
-  Gerai, - vis tiek miegoti nenorėjau. Apsiaviau šlepetes, o ji stovėjo basa. Tik užsižiūrėjau, kaip ant kilimo dega žvakės. Ugnis visada mane kažkaip keistai hipnotizuodavo.
- Užmigsi ten sėdėdamas.
Visai nenorėjau miegoti.
------------------------------------------------------------------------------------------------------------
- Oopa! – Daina sukikeno ir pakėlė savo delną, kuriame buvo krūvelė degtukų. Uždegėme abi žvakes. Ir tyliai šypsojomės. Padėję jas ant kilimo atsigulėm iš abiejų pusių. Tada abu sutartinai sunėrėme rankas ant pilvų, ištiesėme kojas – atrodėme kaip numirėliai. Tamsiame kambaryje ramiai guli du jauni kūnai, viduryje dega pora vaškinių žvakių. Buvo šilta.
------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Už lango snigo.
- Geras!
Tiesiog čia ir dabar stovėjome apsikabinę ir žiūrėjom, kaip krenta sniegas. Mirksinti raudona lemputė automobilyje atrodė kaip nuo Kalėdų eglutės.
- Einam į lauką?
------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Kai grįžom buvom visai apsnigti. Šaltis labiau priminė karštį. Jos žandai buvo labai išraudę.
- Nešalta?
- Šalta. O ką, gal turi pasiūlyti ką nors geresnio?
Daina pradėjo garsiai juoktis. Jaučiausi kaip apsvaigęs nuo narkotikų. Pakabinau paltus į spintą ir nunešiau ją į lovą. Žvakės vis dar degė ant kilimo. Pasirodo, kad pamiršom uždaryti balkono duris. Įėjau į vidų. Girdėjau, kaip ji juokėsi ir šaukė mane.
- Noriu pašokti!
- Ateik!
Užpūčiau žvakes.
- Labas.
- Labas.