Padvėsęs man pasaulis
Nukrito nakčiai po kojom,
Per tyliai sukniubusią sielą
Juodi vabalai atropojo.
Juodi vabalai atropojo,
Ir trypčiojo jie lyg pamišę.
Bet vienas staiga nusižudė-
Atrodo, kad net ir netyčia...
Atrodo, kad net ir netyčia,
Atrodo, taip taikiai gyveno.
Dabar ant jo mažo kapelio
Mėnuo naktį švelniai ridena...