Vaikystės lietus

Šis kūrinys ne bus mano. Tiesiog ši autorė mano mieste išleidusi ne vieną savo eilėraščių rinkinį ir kelias knygas. Tačiau visada girdi tik draugų nuomonę, o dabar ji norėtų išgirsti jūsų nuomonę apie viena iš jos rinkinio eilėraščių, kuris bent jau jos draugams labai patiko.


Smėlio dėžėj
seniai pamiršti žaislai...
Gatvės tuščios... Lietus
gerą pusdienį pliaupia.
Tą mergaitę-
baltais kaspinais-
iš penkto aukšto
vaikystė šiaukia.

Bet mergaitė tik lietų girdės...
Statys pilį... Pritruks'
vienos kaladėlės-
tos, kur liko kieme-
ji pravirks,
tačiau nieks nepadės.
Išsigandusios
kūkčios net lėlės.

Liks tik pilis nebaigta...
Metuos vaikiškos
nuoskaudos dingsta.
Ir tik lietūs
primins visada:
ne tik mažos mergaitės,
kartais net ir dievai pravirksta.