Atgaiva

Saulė palietė mano veidą
Šilumos lašas liko,
Kaip trumoa akimirka,
Tauringai pripildžiusi sielą
Pavasariško žavesio.

Skrendu su savuoju.

Uostau naujai pražydusią aguoną,
Besišypsančią į dangų.
Sode nukrito obuolys, degančio židinio šešelyje.
Atgaiva.
Nuo. Šurmulingo laiko.
Atgaiva. Surinktų šukių pily.
Tyrumas ir tik Tavo atvedė pavasarį už pirštelio
Ir tolima šiluma, nešildo.