Tu negalvojai, kad jau niekas
Nebepaglostys tau galvos
Ir tavo plaukus tiktai sniegas
Šaltom naktim šerkšnu nuklos.
O lūpose aistringi žodžiai
Numirs kaip paukštė pašauta
Ir niekas nežinos kaip godžiai
Juos saugojo širdis karšta.
Kad saulės jau nebematysi,
Tik žemė glaus tave šalta,
Ir žodžių tų nebesakysi –
Tu negalvojai niekada.


Naigela


