Amžinas pasitenkinimo banketas - The Rolling Stones > 1

Na jie gan nerangiai grojo bliuzą. Tie londoniečiai iš Alexo Kornerio grupės atlaidžiai šaipėsi, leido net ant scenos užlipti ir paisistaipyti „Margue“ klube. Jaggeris atrodė kaip klounas, detonavo iš susijaudinimo, kratė galvą, nors plaukai nebuvo ilgi. Bytnikai vertino būsimus roko stabus kaip nemokšas nederančiomis gitaromis. Netrukus graužė nagus iš pavydo, nes pilnuose stadionuose ir plokštelių parduotuvėse „akmenys“ rinko krūvas svarų, dolerių, markių, jenų.
Keihas Richardsas, Brians Jonesas ir Mickas Jaggeris - trys „The Rolling Stones“ lyderiai žavėjosi bliuzu, bet suprato, jog reikia kažko naujo. Rokenrolas buvo išsemtas. Ritmenbliuzas - pabodo.
Merilyn Monroe apie 1960 metus atrado žodį seksualus. „The Beatles“ lyg ir tęsė jankių saldžios pop dainelės tradicijas, Bobo Dylano baladės buvo artesnės tikram kalbėjimui. The Rolling Stones pasirinko gundytojų, blogiukų, pasileidėlių įvaizdį.
1965 m. gegužės naktį Floridos viešbutyje gimė tikrasis rokas. Keithas Richardsas sukūrė rifą ir tekstą „Negaliu aš pasitenkint... „
Iš serijos - klausau radijo, nepatinka, žiūriu TV - neįdomu... negaliu aš pasitenkint...
Jam pačiam atrodė, kad „Satisfaction“ yra perspausta, nenatūrali daina, lyg reklaminis klipas, bet draugai įtikino išleisti singlą ir... staiga visos radijo stotys ėmė groti „I can't get no satisfaction“. Jis buvo devintame danguje... pasipylė šlovinimai, pinigai... jo mergina, Londono žydė Linda Keith neištvėrė gitaristo hedonizmo, pabėgo į Niujorką, kur iš keršto susižvejojo juodaodį, dar nežinomą virtuozą Hendrixą. Keitas Richardsas išdavystę pergyveno itin sunkiai.
Grįžo į Londoną. Ten spaudos kumyrais buvo juodos odos stileivos - kolega Brianas Jonesas ir jo meilužė, Italijos vokietė, modelė Anita Pallenberg. Anita viską žinojo apie meną ir mokėjo tai pasakyti penkiomis kalbomis. Ji drįsdavo kritikuoti net Micką Jaggerį. Netrukus permiegojo su visais rolingstonais, grupėje užvirė konkurencija, buvo pažadintas kūrybiškumas. Bet Brianas neatlaikė pavydo priepuolių, kartą sviedė  savo sužadėtinei Anitai į veidą padėklą su gėrimais. Keithas išsivežė įžeistą gražuolę savo melsvu Bentliu. Brianas iš nevilties padaugino... po kurio laiko nuskendo savo baseine. Neviltis žudo.
Richardsas  džiaugėsi Anitos Pallenberg globa. Modelė neilgai erzino Keithą, mylėdamasi su Jaggeriu, bet Keithas pristatė Mickui dainininkę Mariane Faithfull, susigražino Anitą. Abi panos įkvėpė rolingus sukurti filosofinį hitą „Symphathy for the Devil“ to paties pavadinimo filmui.
„... jei sutiksi mane
    būk pagarbus
    užjausk, įvertink
    išnaudok gerai išmoktas
    mandagumo taisykles
    arba suniokosiu
    tavo sielą.
    Malonu susipažinti
    Tikiuosi atspėjai mano vardą
    Tave neramina mano įgimtas žaidimas.. „
Faithfull supažindino Jaggerį su gera literatūra. Visi įsikirto į Bulgakovo „Meistrą ir Margaritą“.
Jie mokėjo pasijuokti ir iš savęs. Valsiniame bliuze „Dear Doctor“ rolingai suokė:
Daktare, padėkite
Aš diskredituotas
Skauda ten, kur buvo širdis
Išimkite, užkonservuokite ją puodynėje
... įsidėjau žiedą į kišenę
bet radau ten raštelį
... perskaičiau:
„Brangus, taip nesmagu skaudinti tave
Bet nedrįstu tiesiai tau pasakyti
Mat esu dabar Virdžinijoje
Su tavo pusbroliu Lu
Ir mūsų vestuvės šiandien neįvyks“
O, padėkite, daktare
Aš diskredituotas
Galite patalpinti mano širdį
Atgal į skylę
O, mama
Aš skausmingai verkiu
Negaliu kontroliuoti pulso.
Jau 1968 metais „The Rolling Stones“ kūrybą įtraukė į Kalifornijos universiteto Muzikos mokyklos privalomąją programą.
/bus daugiau/