Tavo Melodija

Pasakyk man mano melodijos Fėja...
Kaip galiu suprasti paprasčiausius garsus?
Pakartok mano žodžius kurie nėra skambėja,
Paskraidink mane į pirmuosius jausmus.

Suvirpink širdį labiau nei tada,
Paversk mane žmogum savu.
Iš pabaigos gimsta nauja pradžia,
Tad  sugrok melodija kurios aš šitaip geidžiu.

Lyg trumpute nata, Lyg džiaugmo skardi aimana,
Prieš saulės šviesą atsistojus šypsais.
Mano akims, mano ausims Tu tikra dovana,
Užlieji kūną saldžiais bučiniais.

Puoši mano gyvenimą meilučiais žiedais,
O aš juos skinu ir į dangų skristi paleidžiu.
Gal ir Tu skrendi mano jausmais pavergtais,
Jeigu ne, tai skriski Tavęs meldžiu.

Ak melodija skambėjus ir nutylėta,
Man dienos su naktim nuo Tavęs svaigsta.
Mano Mylima ir amžiais mylėta,
Viskas prasideda iš to kas jau baigta.

Viskas tęsiasi, jei buvo sustota,
Mano akys Tave iš toli girdi.
Garsai keičiasi ir save atkartoja,
Tokioje laimės melodijoj galėčiau ir mirti.

Meilės istorija groja...
Laukiu tik Tavęs Mano tyli Saule,
Kai vakaras ateidamas raudoniu mojuoja,
As dedu savo meilęs dalį į Akimirką naują.

Akimirka lieka trumpam, o Tu amžinai,
Kaip paskutinis akordas  keli mane į orą.
Koks laimingas širdį turbūt nematai,
Kai Tavo melodija Man joje Groja...



Ovidio

2006. 07. 20