***

skardinį saulės būgnelį
mušantys šuorai skelbia
keistas amžiaus ligas –

gatvėse girdėti variklių kosulys
o mašinų kaktose ištirpęs sniegas
pakvimpa prakaitu nuo nepailstančio
skubėjimo veik į niekur – erdvėn kuri
save padalina į tolį ir tolį
besisukantiems ratams paantrinant
amžinąją skubą
laikrodžio
            arba
virtuvinio skaitliuko
(esmė ta pati kai sekundė
yra tiesiogiai proporcinga
smulkiausiam piniginiam vienetui)

o tu paantrini išėjusius
nes išeinančiais amžinybė
nebeišsitenka ir
pradeda springti
it dulkėm
- o į dulkę tau nebeatvirsti -
ir galvodamas ar tave prisimena dangus
stengiesi sniege išskaityti savo ID
užrašyta gelsvais šunų rašmenimis –
vandališką ir neišskaitomą graffiti
(taigi – tavo paties simbolį)

o šis dangus prisimena
kaip tu paskutinįsyk
matei jo
kūną paliekant
paukščiams pajudėjusiems
neteisingon pusėn --