Kiek kartų aš stebėjau Orioną tekantį,
Ir tik dabar matau - ten mano mylimasis.
Įkalintas ties mano langu, žodžių kardu mojuoja.
Naktim šaltom žvaidžių akim sekioja.
Baudžiau save, užsiundžiau Skorpioną,
Kievieną naktį pakartoju vėl tą pačią kovą.
Girdėjau dar, kad Šienpjoviai - tai dievas Toras,
Kuris per upę neša kitą - į manę panašią...
Taip sukas dangumi manasis ilgesys nedoras,
Kaip bežiūrėsiu - tu. Mano visatos pagrindinis taškas.